Brįšnaušsynlegt uppgjör!

Sś sem fer dansandi fingrum um lyklaboršiš ķ žessari fęrslu žykir žaš vel viš hęfi aš nota vettvang rannsóknarskżrslubloggsins til aš vekja athyli į višburši sem Alžingi götunnar stendur fyrir klukkan hįlf eitt į morgun.

Žar veršur Atli Gķslason heišrašur fyrir utan alžingishśsiš fyrir störf sķn sem formašur žingmannanefndarinnar um nišurstöšur Rannsóknarskżrslunnar. Af žessu tilefni veršur eftirfarandi ręša flutt:

Kęri kollegi, Atli Gķslason.


Viš erum hér samankomin til aš veita žér heišursmedalķu Alžingis götunnar. Viš žingmenn, og žjóšin öll, bindum miklar vonir viš störf žķn ķ žingmannanefnd um setningu Landsdóms.

Hér į Ķslandi hafa oršiš žau ósköp aš fjįrmagnskerfiš hefur hruniš meš žeim afleišingum aš um žrišjungur heimila eru gjaldžrota og enn fleiri į leiš ķ gjaldžrot. Engar ašrar eins hörmungar hafa gengiš yfir žessa žjóš į sķšari tķmum. 

Žjóšin į žvķ rétt į žvķ aš žaš sé fjallaš um įbyrgš rįšherra ķ žessu hruni.

Störf žķn sem formašur nefndarinnar er žaš mikilvęgasta sem er aš gerast ķ samfélaginu žessa dagana. 
Okkur er žaš öllum ljóst, aš fįi žjóšin ekki umręšu į réttum vettvangi um įbyrgš rįšherra fyrri stjórnar žį veršur sį sišferšisbrestur ķ samfélaginu sem ekki veršur bęttur ķ brįš.



Séu fyrrverandi rįšherrar saklausir žį mun žaš koma fram og nafn žeirra veršur hreinsaš. Hins vegar ef žaš kemur ķ ljós fyrir Landsdómi aš ęšstu handhafar framkvęmdavaldsins hafi brugšist skyldum sķnum žį veršur aš taka į žvķ eins og lög kveša į um. Öll žurfum viš aš bera įbyrgš į daglegum störfum okkar žar skal enginn verša undanskilinn.



Atli Gķslason, - žaš eru miklar vonir bundnar viš störf žķn. Į mešan heimilin falla hvert af öšru krefst žjóšin žess aš žaš sé rętt hvernig žetta gat gerst. Landsdómur veršur aš komast į. Landsdómur er sį vettvangur žar sem ber aš ręša og taka į stjórnmįlalegri įbyrgš ęšstu rįšamanna. 
Ķ hśfi er traust almennings į aš hér sé ķ reynd lżšręši.



Fyrir störf žķn, sem formašur žingmannanefndar um Landsdóm, sęmum viš alžingismenn götunnar, žig kollega okkar į Alžingi Ķslands, heišursmedalķu bśsįhaldabyltingarinnar. 
Megi žessi višurkenning hvetja žig og fleiri góša žingmenn til dįša ķ störfum ykkur fyrir žjóšina.

Žjóšin žarf į žvķ aš halda.

 Kęrar žakkir. (Sjį hér)


mbl.is Meirihluti vill įkęra rįšherra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįttur og dżrš kunningjasamfélagsins

Ķ umfjölluninni um einkavęšingu bankanna er įstęša til aš vekja sérstaka athygli į samskiptum Samsonar-hópsins, og žį einkum Björgólfsfešga, viš rįšherranefndina sem var skipuš ķ kringum einkavęšingu bankanna og framkvęmdanefndina um sama mįlefni. Hér er ętlunin aš gera grein fyrir žeim samkvęmt žeim upplżsingum sem liggja fyrir og koma fram ķ Rannsóknarskżrslunni.

 

Įleit Kjartan Gunnarsson žį įlitlega eigendur?

Žaš hefur komiš fram įšur aš Björgólfur Gušmundsson segir aš upphafiš į žvķ aš hópurinn, sem kenndi sig sķšar viš Samson, komst į snošir um įhuga rķkisins į žvķ aš selja hluti sķna ķ bönkunum megi rekja til kokteilbošs ķ London. (Sjį hér ķ kaflanum „Blinduš trśarsannfęring“)

Upphafiš aš žvķ aš viš komum inn ķ žetta er nś eiginlega žannig aš śti ķ Englandi į sķnum tķma, žegar viš vorum nżbśnir aš afgreiša Rśssland eša žann hluta sem viš vorum žar ķ, žį hittum viš nś mann sem er frį HSBC, žaš er svona ķ kokteilboši og hann hefur orš į žvķ aš žeir séu alltaf meš mandate frį rķkisstjórninni um aš žeir megi, eigi aš selja bankann. Žetta veršur bara svona einhver léttleiki yfir žessu samtali, žaš var nś Magnśs og Björgólfur, ég var ekki žarna śti, og žaš er eiginlega svona, žaš kveikir ķ mönnum. (1. bd. Rannsóknarskżrslunnar bls. 242 (leturbreytingar eru höfundar))

 

Samson-hópurinn

 

Įšur en lengra er haldiš er e.t.v. rétt aš minna į žaš hverjir tilheyršu Samson-hópnum en žeir eru tališ frį vinstri: Björgólfur Gušmundsson, Magnśs Žorsteinsson og Björgólfur Thor Björgólfsson. Og žį aftur aš frįsögn Björgólfs varšandi žaš hvernig žessi hópur frétti af žvķ aš til stęši aš selja ķslensku bankana.

Sķšan er litlu, seinna, žį er boš eša kokteilboš hjį Heritable-bankanum sem Landsbankinn var žį, og žį eru žeir Halldór Jón og Kjartan Gunnarson žar, sem er žį stjórnarformašur śti, og žeir, svo tekst eitthvert samtal žeirra į milli og žaš, žeir fara aš segja žeim aš žaš eigi aš fara aš selja eitthvaš ķ bankanum. [...] Og ég man žaš aš žessi HSBC-mašur sem žeir fengu umboš held ég 2001 aš hann sagši aš žeir hefšu leitaš til 20, 17 eša 20 ašila, kynnt žeim mįliš, hvort žeir hefšu įhuga fyrir aš taka žįtt ķ žessu bankaśtboši. (1. bd. bls. 242 (leturbreytingar eru höfundar)

PappķrsvinnaSennilega er Björgólfur aš segja aš Kjartan Gunnarsson hafi sagt žeim aš HSBC-manninum hafi veriš falin sala Landsbankans en hśn hafi ekki gengiš neitt žrįtt fyrir aš 17-20 ašilum hafi veriš kynnt śtbošiš.

Reyndar mį skilja žetta svo aš Björgólfur sé aš segja aš ķ reynd hafi hann veriš aš gera mönnum greiša meš žvķ aš kaupa óseljanlegan banka sem enginn hafši įhuga į. Hér skal žó ekkert fullyrt um žaš hvor Halldór Jón (sennilega įtt viš Halldór J. Kristjįnsson) og Kjartan Gunnarsson hafi įtt frumkvęšiš aš žvķ aš setja dęmiš žannig upp aš bankinn vęri óseljanlegur. 

En aftur aš frįsögn Björgólfs Gušmundssonar į ašdraganda žess aš hann bauš ķ Landsbankann ķ félagi viš son sinn og Magnśs Žorsteinsson.

Nś, svo komum viš heim og förum aš velta žessu fyrir okkur og žį tölušum viš viš žessa nefnd sem Ólafur Davķšsson er formašur fyrir, einhverjum hringingum og einhver sagši, einhvern veginn žróast žaš žannig aš viš komumst ķ samband viš hann og [...] viš ritum žeim bréf [...] (1. bd. bls. 242)

Ólafur Davķšsson var fulltrśi forsętisrįšherra ķ Framkvęmdanefnd um einkavęšingu og leiddi hana. Žaš er vert aš vekja athygli į žvķ aš hann tók viš žvķ embętti eftir aš Hreinn Loftsson hafši sagt sig frį nefndinni ķ byrjun febrśar 2002 (Sjį hér) Žaš er ljóst aš žaš hefur mikiš gengiš į ķ žeirri nefnd en sķšar žaš sama įr sagši Steingrķmur Ari Arason sig lķka frį žessari sömu nefnd af įstęšum sem voru m.a. raktar hér. (Sjį lķka hér)

 

„Vinaržel“ forkólfa Sjįlfstęšisflokksins nżtt til hins żtrasta

Framkvęmdanefndinni barst bréf Samson hópsins 27. jśnķ 2002. Bréfiš innihélt tilboš žeirra ķ 33,3% af hlutafé Landsbankans auk hugmyndar um kauprétt aš 10% heildarhlutafjįr til višbótar. Žetta žżddi 90% af eignarhlut rķkisins. Hins vegar er ljóst aš hópurinn var ķ stöšugu sambandi viš Ólaf Davķšsson, formann nefndarinnar og Davķš Oddsson įšur en žeir settu saman tilbošsbréfiš

Ķ framhaldinu voru bįšir bankarnir, ž.e Landsbankinn og Bśnašarbankinn auglżstir, en Samson-Björgólfur Thor Björgólfssonhópnum lį į. Lögmašur hópsins margķtrekaši įhuga hópsins meš skriflegum eftirrekstri sem Björófur Thor Bjórgólfssyni fylgdi eftir. Hann skrifaši ķtrekunarbréf til Framkvęmdanefndarinnar 29. jślķ žar sem hann setur fram spurningar um žaš hvort žaš standi ekki örugglega til aš selja žeim Landsbankann.

Tilefniš segir hann vera orš Valgeršar Sverrisdóttur ķ sjónvarpsvištali sem gefi įstęšu til aš ętla aš „óvissa og stefnuleysi“ sé rķkjandi varšandi sölu bankanna. Bréfinu lżkur hann meš eftirfarandi oršum:

Svar viš ofangreindum spurningum óskast hiš fyrst svo unnt verši aš taka įkvöršun um nęstu skref. Į mešan žeim er ósvaraš telur undirritašur ógerlegt aš meta hvort hann og samstarfašilar hans hafi įhuga į aš fjįrfesta ķ kjölfestuhlut ķ Landsbanka Ķslands hf. eša Bśnašarbanka Ķslands hf. (1. bd. bls. 268)

Frį og meš žessu bréfi er eins og Samson-hópurinn verši rįšandi ašilinn ķ samningaferlinu. Björgólfur GušmundssonFramkvęmdanefndin gerir einhverjar athugasemdir viš tilbošiš einkum hvaš varšar verš og annaš sem žeir telja ešlislegar breytingar į tilboši žeirra. Žessu svarar Samson-hópurinn meš žvķ aš „engar ešlislegar breytingar“ hafi oršiš į grunnforsendum tilbošsins. Žó er ljóst aš meš bréfi frį 2. september verša žęr breytingar į tilbošinu aš hópurinn eykur viš žann kauprétt sem félagiš óskaši eftir śr 10% upp ķ 12,5% og ķ bréfi frį 6. september setja žeir fram veršiš 3 - 3,9 krónur į hlut en žó meš skilyršum (sjį 1. bd. bls. 269).

 

Bolast ķ krafti „velviljans“?

9. september valdi Rįšherranefndin Samson-hópinn til einkavišręšna. Framkvęmdanefndin kom žessu įleišis til hópsins ķ bréfi en setti um leiš fram fyrirvara varšandi veršiš. Hópurinn svaraši fyrir sig strax daginn eftir žar sem segir aš:

„Meš žvķ aš velja félagiš til frekari višręšna teldu forrįšamenn žess aš FnE yrši aš gera žaš į žeim forsendum sem žegar [vęru] ljósar. Einkum vęri žar įtt viš veršbil Samsonar, greišslu ķ erlendum myntum og kaupréttarįkvęši. Žęr forsendur voru sķšan ķtrekašar og ķ kjölfariš settar fram įkvešnar forsendur gagnvart FnE um framhald višręšna. (1. bd. bls 269)

Hluti af žeim forsendum fólust ķ spurningum sem žeir vildu fį svaraš. Spurningarnar voru settar fram bęši ķ bréfinu sjįlfu og ķ sérstöku fylgiskjali. Grunnforsendurnar sem Samson-hópurinn hélt fram aš hefšu veriš ljósar frį upphafi hvaš sem fram kemur ķ ofangreindum bréfum voru eftirtaldar:

  • Veršbiliš er 3 - 3,9
  • Um er aš ręša 33,3% eignarhlut meš kauprétti į 12,5 til višbótar
  • Greišsla veršur ķ erlendum myntum mišaš viš žęr gengisforsendur sem tilgreindar voru žann 27. jśnķ sl. 

    Žessar forsendur liggja til grundvallar į vali framkvęmdanefndar um einkavęšingu į kjölfestufjįrfesti og žvķ hlżtur nefndin aš byggja val sitt į fyrrgreindum forsendum. Forrįšamenn Samson vilja taka žaš skżrt fram aš ef virša į forsendur félagsins aš vettugi er litiš svo į sem framkvęmdanefnd um einkavęšingu hafi hafnaš višręšum viš félagiš.
    (1. bd. 269 (leturbreytingar eru höfundar)

Žrįtt fyrir žann augljósa yfirgang sem oršalag bréfanna gefa til kynna gekk nefndin til einkavišręšna viš hópinn en žar var helst tekist į um stęrš eingarhlutarins og ósk Samsonar um kauprétt į 12,5% hlut til višbótar 33,3% hlutnum. Heimildirnar sem höfundar Rannsóknarskżrslunnar byggja į geta lķka pólitķskrar „andstöšu Framsóknarflokksins į žessum tķma viš aš selja Samson stęrri hlut en 33,3%.“ (1.bd. bls 269) Og enn og aftur skrifar Björgólfur Thor Björgólfsson bréf til aš hafa įhrif į gang mįla og nś til Valgeršar Sverrisdóttur.

Ķ žvķ lżsti Björgólfur m.a. žeirri afstöšu aš „til aš geta talist kjölfestufjįrfestir ķ Landsbankanum [vęri] 33,3% eignahlutur ekki nęgjanlegur ķ ljósi žeirra miklu fjįrmuna sem Samson [hefši]  lżst įhuga į aš koma meš inn ķ ķslenska hagkerfiš.“ Efnislega er žvķ lżst ķ framhaldinu aš žaš fęli ķ sér „mikla įhęttu“ fyrir félagiš aš lenda ķ ašstęšum žar sem hętta vęri į hagsmunabarįttu og įgreiningi um stefnu bankans viš ašra hluthafa, fęri svo aš ekki yrši komiš til móts viš óskir Samsonar um stęrš hlutarins. Loks segir aš žaš hefši „veruleg įhrif“ į įhuga Samsonar fyrir kaupum į hlut ķ Landsbankanum aš žęr ašstęšur sköpušust ekki. (1. bd. bls. 270 (leturbreytingar eru mķnar)

Tveimur dögum sķšar ganga forsvarsmenn Samson-hópsins enn lengra ķ žvķ aš „hóta“ žvķ aš draga sig śt śr öllu saman ef žeir fį ekki aš haga kaupunum eftir sķnu höfši. Žeir skrifa formanni einkavęšingarnefndar, Ólafi Davķšssyni bréf, žar sem segir aš ef sį hlutur sem Samson yrši bošiš verši minni en 45,8% žį „vęri žaš mat žeirra aš „ekki [vęri] verjandi śt frį įhęttu aš fęra svo mikla fjįrmuni erlendis frį til fjįrfestingar hérlendis.““ (1. bd. bls. 270)

Bréfinu lauk meš žvķ aš rķkinu var gefinn sólarhringsfrestur til aš taka tilbošinu: „Ofangreint tilboš gildir til k. 17:00 fimmtudaginn 17. október 2002. Aš öšrum kosti lķtur Samson svo į aš rķkiš hafi slitiš višręšum viš félagiš.“ (1. bd. bls. 270) Rammasamningur um kaup Samsonar į hlutabréfum rķkisins ķ Landsbankanum var undirritašur 18. október 2002. Žar var gengiš śt frį kröfu hópsins um eignarhlut upp į samtals 45,8%.

 

Forréttindin af žvķ aš vera „rétt tengdur“

Nįnir vinir

Įšur en lengra er haldiš er įstęša til aš staldra viš žį stašreynd aš Steingrķmur Ari Arason sagši sig śr framkvęmdanefnd um einkavęšingu daginn eftir aš sś įkvöršun hafši veriš tekin aš ganga til samninga viš Samson-hópinn um Landsbanka.  Ķ gagnrżni sinni į vinnubrögš nefndarinnar lét hann m.a. hafa žaš eftir sér aš reglur um mat į tilbošum hefšu ķ veigamiklum atrišum veriš įkvešnar eftir aš tilboš lįgu fyrir.

Viš lestur kaflans um „Lok einkavęšingar Landsbankans og Bśnašarbankans“ er ljóst aš žaš er sķst ofmęlt (Sjį 1. bd. bls. 233-284). Af žvķ sem žar er rakiš er ljóst aš stöšugt var slakaš į upphaflegum markmišum meš sölunni og kröfum sem umsękjendum var ętlaš aš uppfylla.  (sbr. žaš sem segir į bls. 261 ķ 1.bd) Ķ meginatrišum vöršušu kröfurnar sem voru settar eftirfarandi atriši:

  • Fjįrhagsstöšu
  • Žekkingu og reynslu
  • Hagsmunaįrekstra
  • Stęrš hlutar
  • Samskipti viš stjórnvöld og eftirlit
  • Fyrirframgefnar upplżsingar til Fjįrmįlaeftirlitsins
  • Hrein sakaskrį hvaš varšar fjįrmįlaglępi (Sjį hér)

Śt frį žvķ sem kemur fram ķ Skżrslunni, og miklu vķšar reyndar, er eftirtališ ljóst varšandi Samson-hópinn:

  • Fjįrhagsstaša hans var mjög ofmetin af einhverjum įstęšum. 
  • Litiš var framhjį augljósu žekkingar- og reynsluleysi hópsins į sviši bankareksturs.
  • Kaupendum voru ekki sett nein skilyrši sem héldu varšandi hagsmunaįrekstra į fjįrmįlamarkaši og engin višurlög eša önnur višbrögš voru merkjanleg žrįtt fyrir žaš aš žau uršu umtalsverš. 
  • Mišaš viš upphafleg markmiš žį var ętlunin aš eignarašild aš bönkunum yrši dreifšari og fjölbreyttari žannig aš bankarnir yršu samkeppnishęfari. Žetta varš aldrei reyndin meš Landsbankann (reyndar hvorki Bśnašarbankann eša Ķslandsbanka heldur) en hvorki stjórnvöld né eftirlit sżndu nein merkjanleg višbrögš viš žeirri stašreynd.
  • Eignarašild Samson-hópsins  yfir stórum hluta Landsbankans hafši žęr afleišingar aš žeir „léku“ sér meš innviši bankans eins og žeim sżndist. Vęntanlega komust žeir upp meš žaš vegna vinįttusambanda viš žį sem gegndu flokksforystu ķ Sjįlfstęšisflokknum.
  • Eins og įšur hefur veriš ķtrekaš lį mat Fjįrmįlaeftirlitsins į hęfi kaupendanna ekki fyrir fyrr en rśmum žremur mįnušum eftir aš rķkiš gekk frį samkomulagi viš Samson hópinn um kaup į Landsbankanum (Sjį hér)
  • Eins og alžjóš veit hafši Björgólfur eldri fengiš į sig dóm fyrir fjįrmįlamisferli sem eru, žegar grannt er skošaš, eins og generalprufa į žvķ sem hann komst upp meš ķ Landsbankanum. Auk žess eru allar lķkur sem benda til aš allur hópurinn sem stóš aš kaupum į Landsbankanum hafi veriš/sé tengdur mafķustarfsemi śti ķ Rśsslandi. (Sjį lķka hér)

Eins og žetta sé ekki nóg žį vekur žaš lķka athygli aš Samson-hópurinn bauš lęgsta veršiš ķ hvern hlut ķ bankanum. Ķ žessu samhengi er rétt aš hafa žaš ķ huga sem Steingrķmur Ari sagši um žaš aš Samson-hópurinn hafi veriš tekinn fram yfir ašra įhugasama kaupendur sem bušu upp į „hagstęšari tilboš fyrir rķkissjóš į alla hefšbundna męlikvarša.“ (1. bd. Skżrslunnar bls. 266)

Žaš vekur lķka athygli aš fullyršingar Samson-hópsins um reynslu og sambönd varšandi alžjóšleg višskipti eru lįtin vega upp į móti reynsluleysi ķ rekstri og stjórn ķslenskra fjįrmįlastofnana. Žaš sem žeir telja sjįlfum sér til tekna ķ žessu sambandi eru reyndar atriši sem ęttu aš vekja tortryggni eša a.m.k. aš kalla į nįnari eftirgrennslan. Atrišin sem eru talin žeim til tekna eru: „Sambönd viš alžjóšlega bankastarfsemi gegnum fyrri višskipti“ og lķka žaš aš sś alžjóšlega sżn sem hópurinn bżr aš sé lķkleg til aš styšja alžjóšlegar įętlanir Landsbankans. (Sjį 1. bd. bls. 247)

 

„Virk tengsl“ komu žeim alla leiš!

Ef viš höldum svo įfram meš meginmarkmiš žessara skrifa, sem var aš skoša samskipti Samson-hópsins viš stjórnvöld į tilbošstķmabilinu žį er fleira sem byggir undir žį skošun aš öllum innan stjórnsżslunnar sem įttu samskipti viš žennan hóp mįtti vera žaš morgunljóst aš žaš aš hann kęmist yfir banka yrši hvorki bankanum sjįlfum eša višskiptavinum hans til gęfu. Žęfingurinn, yfirgangurinn og bolabrögšin sem hópurinn og lögmašur hans beittu hafa įbyggilega veriš töluvert umfangsmeiri en žau sem bréfin sem vitnaš er til ķ žessari fęrslu gefa til kynna. Žessu hįttalagi var heldur ekki lokiš.
Undirritun kaupsamnings Samsonar viš rķkiš um kaup į hlut žess ķ Landsbankanum

Rįšherranefndin lét žó eins og ekkert vęri og fulltrśar hennar undirritušu kaupsamninginn į milli rķkisins og Samson viš hįtķšlega athöfn ķ Žjóšmenningarhśsinu į gamlįrsdag įriš 2002. Viš endanlega samningsgerš kom upp enn einn žęfingurinn. Samson-hópurinn hafši komiš sķnu ķ gegn varšandi eignarhlutinn en žį byrjaši rexiš og pexiš aš snśast um kaupverš og greišslufyrirkomulag. Ķ stuttu mįli snerist hann um žrišju greišsluna sem var fyrir višbótarhlutinn sem Samson fékk ķ geng aš yrši upp į 12,5%.

Ķ stuttu mįli tókst žeim aš koma inn įkvęšum sem įttu aš verša til lękkunar žessum hluta. Nišurstašan varš sś aš fyrir žetta įkvęši tókst žeim aš lękka umsamiš kaupverš į bankanum um 700 milljónir króna! Žaš er svo ekki hęgt aš skilja viš žessa umfjöllun um samskipti Samsonar-hópsins viš stjórnvöld įn žess aš vķkja eitthvaš aš öšrum efndum žeirra į kaupsamningnum.

Žaš er reyndar svo margt athugavert hvaš varšar efndirnar aš ķ staš žess aš fara yfir žaš allt saman veršur einkum staldraš viš žann žįtt sem snżr aš fjįrmögnun hópsins į kaupveršinu ķ gegnum Bśnašarbankann. Žeim sem vilja kynna sér ašra žętti efndanna er bent į kaflann „Fjįrmögnun Samsonar samkvęmt kaupsamningi um Landsbankann“ sem er į bls. 271-281 ķ 1. bindinu.

 

Minkarnir fį aš leika lausum hala

Hópnum sem kom žannig fram viš stjórnvöld aš žau vęru aš tefja žaš aš hann kęmi sķnum digru sjóšum ķ nżtt verkefni fengu nefnilega lįn fyrir langstęrstum hluta kaupveršsins hjį Bśnašarbankanum. Fyrri hlutann fengu žeir ķ aprķl 2003 en žann seinni ķ janśar 2004. Lįniš varš alls upp į 90.072.205 bandarķkjadala. Žess mį geta hér ķ framhjįhlaupi aš žegar Kaupžing gjaldfelldi skuldir Samsonar  eignarhaldsfélag ehf. viš bankann ķ nóvember 2008 hljóšušu žęr upp į 4.957.305.150,- ķslenskra króna.

Žessi upphęš er langt umfram kaupverš Landsbankans en žrįtt fyrir ósk Rannsóknarnefndar Alžingis um skżringar į žvķ hvernig žessum fjįrmunum var rįšstafaš hafa žęr ekki fengist (sbr. 1. bd. bls. 280-281) Žaš er lķka įstęša til aš vekja sérstaka athygli į žvķ aš ķ žeim gögnum sem Björgólfur Gušmundsson sendi nefndinni af žessu tilefni žį segir hann lokagreišslu fyrir Landsbankanna vera „nęrri einni milljón dollara hęrri en hśn var ķ raun“ (1. bd. bls 279)

En aftur aš lįnafyrirgreišslu Bśnašarbankans. Ķ aprķl 2003 störfušu Sigurjón Ž. Įrnason og Elķn Sigfśsdóttir, sem var hans hęgri hönd hjį Bśnašarbankanum. „Skömmu eftir aš lįniš til Samson var afgreitt réšu Björgólfsfešgar Sigurjón ķ stöšu bankastjóra Landsbankans. Honum fylgdu śr Bśnašarbankanum m.a. Elķn Sigfśsdóttir, sem įfram var hęgri hönd Sigurjóns.“ (Sjį hér (leturbreytingar eru mķnar)

Stjórn Landsbankans 2007Stjórn Landsbankans ķ upphafi įrs 2008. Tališ frį vinstri: Sigurjón Ž. Įrnason, bankastjóri, Žór Kristjįnsson, Kjartan Gunnarsson, varaformašur stjórnar, Björgólfur Gušmundsson, stjórnarformašur, Žorgeir Baldursson, Svafa Grönfelt og Halldór J. Kristjįnsson, bankastjóri. (Sjį hér)

En žaš voru ekki bara Sigurjón Ž. Įrnason og Elķn Sigfśsdóttir sem Björgólfur Gušmundsson launaši lįnagreišann meš rįšningu. Įrsęll Hafsteinsson, sem var starfsmašur Bśnašarbankans į žessum tķma, var lķka rįšinn og settur ķ hóp framkvęmdarstjóra Landsbankans nokkrum dögum eftir lįnveitinguna. „Ķ framhaldinu upphófst einhver glannalegasti kafli ķ rekstrarsögu nokkurs banka. Žeim kafla lauk meš stęrsta „pżramķdasvindli“ sögunnar sem skildi ķslensku žjóšina eftir fjötraša og ķ sįrum.“ (Sjį hér)

En žaš eru fleiri žįverandi starfsmenn Bśnašarbankans sem mętti ętla aš hafi notiš žess aš hafa „hlaupiš undir bagga“ meš žessum „dyntótta bónbjargarhópi“ rķkisstjórnar Davķšs Oddssonar viš fjįrmögnun Landsbankans. Įrni Tómasson, žįverandi bankastjóri Bśnašarbanka Ķslands, er nś formašur skilanefndar Glitnis. Fyrrnefndur Įsęll Hafsteinsson er hins vegar skilanefndarmašur ķ Landsbankanum og Elķn Sigfśsdóttir, sem var hęgri hönd Sigurjóns Ž. Įrnasonar, var rįšinn bankastjóri nżja Landsbankans eftir aš sį gamli fór ķ žrot. (sbr. hér)

 

... og komu sér fyrir ķ digrari hęnsnahśsum

Hér aš framan hefur ašeins rakiš brot af žvķ sem kemur fram um samningsferliš, söluna og efndir kaupsamnings Samsonar eignarhaldsfélags ehf. gagnvart rķkinu. Ķ meginatrišum byggir žaš sem kemur fram hér aš framan į žeim upplżsingum sem Rannsóknarnefnd Alžingis tókst af afla varšandi žessi atriši en ķ texta Skżrslunnar margtaka höfundarnir žaš fram aš gögn vanti og įstęša sé til aš rannsaka allt sem snżr aš einkavęšingu rķkisstjórnar Davķšs Oddssonar į ķslensku bönkunum miklu frekar.

Žaš ętti aš vera ljóst af žvķ sem er vitaš varšandi žį įkvöršun aš selja Samson-hópnum Landsbankans aš žar réši eitthvaš annaš en trygg framtķš bankans og hagsmunir višskiptavina hans. Žrķeykiš sem myndaši hópinn hafši komiš sér upp traustum tengslum viš flokksforystu Sjįlfstęšisflokksins sem žeir njóta sennilega enn.

Žaš viršist vera óhętt aš fullyrša žaš aš žau tengsl hafi öšru fremur tryggt žeim eignarhlutinn ķ Landsbankanum. Um leiš og hann var tryggšur hófu žeir aš treysta žessi „vinįttubönd“ og byggja upp önnur meš alls kyns fyrirgreišslum til „vel valinna“ į öllum svišum samfélagsins. Žaš er reyndar stórfuršulegt hversu vel žeim varš įgengt.

Meš forsetanum
Meš forsetahjónunum

 
Žaš veršur žó aš segjast aš mišaš viš žaš aš žingmenn og ašrir rįšamenn žjóšarinnar hindra žaš aš einstaklingarnir, sem myndušu Samson-hópinn, verši sóttir til saka og rannsakašir enn frekar žį er greinilegt aš žeir hafa ekki vališ sér velgjöršarmenn af neinu handahófi!

                                                                                                                            RS


Takmarkalaust viršingarleysi gagnvart almenningi

Žessar lķnur eru ašallega byggšar į bls. 58-67 ķ 8. bindi Rannsóknarskżrslunnar.

Žaš mį gera rįš fyrir aš eftirfarandi lżsing sé sś mynd sem flestir gera sér um ešlilega bankastarfsemi:

Hefšbundin bankastarfsemi felst ķ žvķ aš taka viš innlįnum frį sparifjįreigendum, sem vilja geyma fjįrmuni sķna ķ lengri eša skemmri tķma, og lįna įfram til aršbęrra verkefna. Bankinn er fjįrvörsluašili žeirra sem trśa honum fyrir sparifé sķnu og žarf aš vera gętinn ķ lįnum til annarra žannig aš hann verši ekki fyrir of miklum śtlįnatöpum. Lögš hefur veriš įhersla į žį ķmynd aš aš bankinn beri umfram allt hag višskiptavinar- ins fyrir brjósti og ķ žvķ skyni hafa ķ įranna rįs žróast ķhaldssamar reglur ķ žessum samskiptum. (bls. 59)

Bśa til peningaFyrir einkavęšinguna nutu ķslenskar fjįrmįlastofnanir trausts sem grundvallašist į žessari mynd. Į žeim sjö įrum sem eru lišin frį žvķ aš hśn įtti sér staš hefur žetta heldur betur snśist viš. Viš einkavęšinguna hófust hinir nżju eigendur žeirra handa viš aš breyta bönkunum, sem žeir komust yfir, śr hefšbundnum innlįnsstofnunum ķ fjįrfestingarbanka sem hafa žaš hlutverk aš žjónusta višskiptalķf og stóra fjįrfesta. Tekjur fjįrfestingabanka byggjast ekki į muninum į innlįns- og śtlįnsvöxtum heldur žóknunum fyrir žjónustuna viš višskiptalķfiš og stóra fjįrfesta.

Almenningur fylgdi ofangreindum breytingum ekki eftir [heldur] treysti bankanum sķnum eins og hann hafši alltaf gert . Fęstir geršu sér grein fyrir aš meš nżjum tķmum voru komnir gjörbreyttir sišir. (bls. 59)

Višskiptavinirnir geršu sér žess vegna ekki grein fyrir aš ekki var lengur litiš į žį sem skjólstęšinga bankanna heldur sem vöru sem gat gefiš arš. Samkeppni, bęši į milli bankanna og innan žeirra, jókst grķšarlega. Bankarnir kepptust viš aš bjóša ķ višskiptavini samkeppnis-ašilanna meš alls kyns gyllibošum og innan bankanna var komiš upp söluhvetjandi bónuskerfi. 

Bankanum er sama um žig!Žetta hafši žęr afleišingar aš žjónustufulltrśarnir sem višskiptavinirnir įlitu aš hefšu žeirra hagsmuni ķ huga voru oft og tķšum aš veita rįšgjöf varšandi žjónustu bankans sem skilaši žeim sjįlfum aukagreišslu ķ vasann. Ž.e.a.s. ef kśnninn beit į agniš.

Žetta skżrir m.a. žį gķfurlegu įherslu bankanna į alls konar žjónustuformum eins og t.d. žaš sem nįms- mönnum er bošiš upp į. „Ķ žessu ljósi kemur žaš almenningi tęplega į óvart nś hve mikil įsókn var ķ aš selja honum nżjar vörur eša žjónustu ķ bankanum.“ (bls. 60)

Almennt litu višskiptavinir bankanna į žjónustufulltrśann, sem žeir voru ķ mestum samskiptum viš, sem velgjöršarmann sinn sem žeir gįtu treyst. Žjónustufulltrśar hafa lķka ašgang aš trśnašarupplżsingum sem varša fjįrmįl višskiptavinanna žannig aš žaš er e.t.v. ekki nema ešlilegt aš almenningur vilji trśa žvķ aš žeim sé treystandi.

Ekki lengur žjónustufulltrśiEftir einkavęšinguna fengu žjónustufulltrśarnir hins vegar nżtt hlutverk sem vęri nęr aš skilgreina sem sölumann žar sem žeim bar frekar aš žjóna skammtķmahagsmunum bankans fremur en hagsmunum višskiptavinarins. Žessi nżja skilgreining hafši žęr óhjįkvęmilegur afleišingar aš žjónustufulltrśarnir gįtu ekki lengur veriš ķ hlutverki velgjöršamannsins sem setur hagsmuni višskiptavinarins ķ öndvegi. 

Žessar breyttu įherslur ķ starfi bankanna voru aldrei kynntar śt į viš. Žęr komu heldur hvergi fram ķ samskiptum žeirra viš almenna višskiptavini. Hefšu višskiptavinirnir t.d. veriš upplżstir um žaš aš žjónustufulltrśarnir fengu greitt fyrir hverja žį „vöru“ sem žeir seldu žeim žį hefšu žeir eflaust litiš öšruvķsi į hlutverk žessara starfsmanna bankans. 

Žaš er hins vegar ljóst aš Fjįrmįlaeftirlitiš vissi af žessum nżju įherslum žó aš starfsmenn žeirra hafi ekki ašhafst neitt varšandi žetta atriši fremur en önnur sem tengjast vafasömum starfshįttum bankanna į žessum įrum. Žvķ mišur eru dęmin fjölmörg um žaš aš bankarnir reyndu aš blekkja einstaklinga til višskipta žó enginn žeirra verši rakin hér.

Fronturinn veršur aš vera ķ lagiŽaš er aš sjįlfsögšu į įbyrgš einstaklingsins aš taka ekki of mikla įhęttu ķ lįntöku en mašur skyldi ętla aš įhętta einstaklingsins į žvķ sviši vęri lķka įhętta bankans. Žaš er lķka ešlilegt aš gera rįš fyrir aš žeir sérfręšingar sem vinna hjį bönkunum bśi yfir einhverjum starfsheišri žannig aš ešlilega gerši almenningur sér ekki grein fyrir žvķ aš oft og tķšum strķddu rįšleggingar bankanna gegn almennu sišferši og góšum starfshįttum.

Dęmi um žetta eru t.d. svonefnd „barnalįn“ Glitnis (sbr. bls. 65) og framsetning bankanna į kynningum varšandi żmsar įhęttufjįrfestingar eins og ķ hluta- bréfakaupum og kaupum į svoköllušum peninga-bréfum sem starfsmönnum allra bankanna var rįšlagt aš kynna sem įhęttulausa fjįrfestingu. (sbr. bls. 63)

Žessi kśvending į starfsemi bankanna mį rekja til žess aš įbyrgš og raunsętt įhęttumat vék fyrir voninni um įhęttulausan hagnaš. Hugmynd sem af öllum sólarmerkjum aš dęma er runnin undan rifjum žeirra sem rįšherrarnir Davķš Oddsson og Halldór Įsgeirsson lögšu svo rķka įherslu į aš eignušust bankanna aš žeir fóru į svig viš lögin til aš koma žeim įsetningi ķ kring.

Sjónarmiš skammtķmahagnašar réšu feršinni en ekki įbyrgš gagnvart samfélaginu. Allar leišir til hagnašar voru nżttar til fulls og eftirlitiš stóš aš mestu leyti ašgeršarlaust hjį. (bls. 67)

Žaš er įstęša til aš vekja athygli į žvķ aš höfundar 8. bindisins taka žaš sérstaklega fram ķ lok kaflans sem žessi skrif byggja į aš: „Įstęša er til mun ķtarlegri rannsóknar į afstöšu Fjįrmįlaeftirlitsins til żmissa vafaatriša ķ ķslensku višskiptalķfi.“ (bls. 67 (leturbreytingar eru höfundar).

Almenningur ber uppi sérhagsmunaelķtunaŽaš mį hverjum vera oršiš ljóst aš innan bankanna var/er įhugaleysiš į vönduš- um starfshįttum nęr takmarkalaust. Sömu sögu er aš segja um viršingar-leysiš fyrir lögum og reglu. Stęrstu eigendurnir og ęšstu stjórnendur notfęršu sér stöšu sķna óspart til aš hygla sjįlfum sér į kostnaš almennra višskiptavina bankanna.

Žaš er žvķ óhętt aš segja aš bęši ķ žvķ og žvķ sem sķšar hefur komiš fram ķ oršum žeirra og gjöršum endurspeglist ekki sķst takmarkalaust viršingarleysi gagnvart almennum borgurum svo og samfélags- legum hagsmunum.

Nęgir žar aš nefna vištöl viš marga žeirra svo og ašrar yfirlżsingar žeirra sjįlfra į opinberum vettvangi en hér veršur vikiš aš einu slķku dęmi śr Rannsóknarskżrslunni:

Žegar Hreišar Mįr Siguršsson, forstjóri Kaupžings, bašst afsökunar ķ Kastljósvištali ķ įgśst 2009 um tķu mįnušum eftir aš bankinn hans féll, tiltók hann sérstaklega hluthafa bankans, kröfuhafa og starfsmenn. Ašspuršur taldi hann sér ekki skylt aš bišja žjóšina afsökunar. Annan hóp vantaši žó tilfinnanlega ķ upptalningu hans: žaš voru sparifjįreigendur - fólk sem hafši trśaš bankanum fyrir sparifé sķnu og tapaš hluta žess ķ peningamarkašssjóšum eša öšrum sparnašarformum, svo ekki sé talaš um žį almennu višskiptavini sem hafši veriš rįšlagt aš taka erlend lįn eša kaupa hlutafé ķ bankanum žegar best lét. (8. bd. bls. 59 (leturbreytingar eru höfundar)

Žaš er ekkert vafamįl aš ef ekki hefši komiš til stefnubreyting rķkisstjórnar Sjįlfstęšis- og Framsóknarflokks žegar bankarnir voru einkavęddir žį hefšu žeir sem eignušust bankana ķ kjölfariš aldrei komiš til greina sem eigendur žeirra. Žess vegna ętti žaš aš liggja ķ augum uppi aš žeir sem ullu eiga ekkert sķšur aš bera įbyrgš en eigendurnir og svo žeir sem stżršu bönkunum af slķku taumleysi sem raun ber vitni.

                                                                                                                                       RS


mbl.is Mistök gerš viš einkavęšinguna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vķtaveršir starfshęttir Rįšherranefndar um einkavęšingu

Mikiš er nś rętt um rannsókn į einkavęšingu bankanna og sżnist žeirri sem žetta ritar ekki vanžörf į. Eins og fram kemur ķ 1. bindi Rannsóknarskżrslunnar er margt enn į huldu hvaš hana varšar en flest žaš sem hefur komiš į daginn er afar tortryggilegt svo ekki sé meira sagt! Įšur hefur veriš fjallaš um žaš hvernig aš einkavęšingunni var stašiš hér į žessum vettvangi (sjį hér og hér) en hér veršur kastljósinu einkum beint aš athugasemdum Steingrķms Ara Arasonar. 

Steingrķmur Ari ArasonSteingrķmur Ari Arason var fulltrśi fjįrmįlarįšherra ķ framkvęmda- nefnd um einkavęšingu frį įrinu 1991 žar til hann sagši sig śr henni haustiš 2002. Śrsögina śr nefndinni setti hann fram ķ bréfi sem hann skrifaši žįverandi forsętisrįšherra, Davķš Oddssyni.

Bréfiš er dagsett ž. 10. september 2002 sem er daginn eftir aš Rįšherranefndin, sem vann aš einkavęšingu Landsbanka og Bśnašarbanka, hafši įkvešiš aš ganga til samninga viš Samsonar-hópinn um Landsbankann. Įstęšurnar, sem Steingrķmur Ari tilgreinir žar, eru žau vinnubrögš sem voru višhöfš ķ ašdraganda žessarar įkvöršunar.

Hann segir lķka aš Samsonar-hópurinn hafi veriš tekinn fram yfir ašra įhugasama kaupendur sem bušu upp į „hagstęšari tilboš fyrir rķkissjóš į alla hefšbundna męlikvarša.“ (1. bd. Skżrslunnar bls. 266) Steingrķmur Ari leggur įherslu į žaš ķ žessu bréfi aš hann hafi aldrei kynnst öšrum eins vinnubrögšum!

Įšur en lengra er haldiš er e.t.v. rétt aš įrétta žaš aš Framkvęmdanefnd um einkavęšingu starfaši undir rįšherranefnd um sama mįlefni. Rįšherranefndin starfaši undir forystu žįverandi forsętisrįšherra, Davķš Oddssyni en auk hans įttu sęti ķ nefndinni: utanrķkis-, višskipta- og fjįrmįlarįšherra (sjį. 1. bd. bls. 264).
radherranefnd um einkavęšingu

Steingrķmur Ari lżsir žvķ aš lengst framan af hafi verklagiš veriš žannig aš Framkvęmdanefndin vann upp valkosti til Rįšherranefndarinnar varšandi umsękjendur. Eftir aš Samsonar-hópurinn kom til sögunnar snerist dęmiš hins vegar žannig viš aš Rįšherranefndin fór aš gefa Framkvęmda-nefndinni „fyrirmęli um efnislegar nišurstöšur ķ vali milli višsemjenda Hann segir jafnframt aš į žessum tķma hafi Rįšherranefndin veriš hętt aš halda formlega fundi og įkvešiš hlutina ķ stašinn į „einhverjum hlaupum (sjį 1. bd. bls. 267 (leturbreytingar eru höfundar))

Žetta stemmir viš žaš sem Valgeršur Sverrisdóttir og Davķš Oddson segja um starfshętti žessarar nefndar. Valgeršur talar um aš žessi hópur hafi įtt einhver „smįvištöl“ į eftir rķkisstjórnarfundum. „Žannig aš žetta var įkaflega óformlegt og ekki skrifuš fundargerš.“ Og Davķš višurkennir aš hann minnist žess ekki sérstaklega aš nein stefnumörkun hafi fariš fram af hįlfu rķkisstjórnarinnar varšandi skilyrši og kröfur til kaupenda į hlutum rķkisins ķ bönkunum. (sjį. 1. bd. bls. 265)

Hvaš stefnumörkunina varšandi skilyrši og kröfur til kaupenda er rétt aš minna į 42. grein laga um fjįrmįlafyrirtęki žar sem kvešiš er į um mat į umsękjendum. Žar segir aš Fjįrmįlaeftirlitiš leggi „mat į žaš hvort umsękjandi sé hęfur til aš eiga eignarhlutinn meš tilliti til heilbrigšs og trausts reksturs fjįrmįlafyrirtękis (Sjį hér (leturbreytingar eru höfundar)) Matiš skal byggja į eftirtöldum žįttum:

1. Fjįrhagsstöšu umsękjanda og ašila sem hann er ķ nįnum tengslum viš.

2. Žekkingu og reynslu umsękjanda.

3. Hvort eignarhald umsękjanda skapar hęttu į hagsmunaįrekstrum į fjįrmįlamarkaši.

4. Stęrš žess hlutar eša atkvęšisréttar sem umsękjandi hyggst fjįrfesta ķ.

5. Hvort ętla megi aš eignarhald umsękjanda muni torvelda eftirlit meš hlutašeigandi fjįrmįlafyrirtęki. Viš mat į žvķ skal m.a. horft til fyrri samskipta umsękjanda viš Fjįrmįlaeftirlitiš eša önnur stjórnvöld, til žess hvort nįin tengsl umsękjanda viš einstaklinga eša lögašila geta aš mati Fjįrmįlaeftirlitsins hindraš žaš ķ ešlilegum eftirlitsašgeršum og hvort lög og reglur, sem gilda um umsękjanda, hindra ešlilegt eftirlit.

6. Hvort umsękjandi hefur gefiš Fjįrmįlaeftirlitinu umbešnar upplżsingar įsamt fylgigögnum og žęr upplżsingar hafa reynst réttar.

7. Refsingum sem umsękjandi hefur veriš dęmdur til aš sęta og hvort hann sęti …1) rannsókn.

1)L. 88/2008, 234. gr.

 

Eins og įšur hefur komiš fram žį sżna frįsagnir žeirra sem komu aš einkavęšingu bankanna hvernig ķtrekaš var fariš į svig viš bęši lög og markmiš hennar. Nęgir aš benda į töflu sem er aš finna ķ žessari fęrslu žar sem kaupendur Landsbankans og Bśnašarbanka eru bornir saman viš žau skilyrši sem sett eru fram ķ lagagreininni hér aš ofan.

Ķ Rannsóknarskżrslunni tekur Steingrķmur Ari fram aš žegar leiš į sumariš 2002 hafi samskipti Framkvęmda- og Rįšherranefndarinnar veriš žannig hįttaš aš įkvaršanir hafi ekki komiš frį Rįšherranefndinni sem slķkri heldur eingöngu frį Davķš Oddssyni og Halldóri Įsgrķmssyni. „Žeir hafi tekiš „pólitķskar įkvaršanir“ um val į višsemjendum og žį meš žeim hętti aš FnE hefši fengiš žau skilaboš frį žeim aš semja ętti viš Samson-hópinn um Landsbankann en S-hópinn um Bśnašarbankann.“ (1. bd. bls. 267)

Steingrķmur segir aš hann hafi rętt afstöšu sķna til pólitķskra afskipta af įkvaršanatöku varšandi višsemjenda um bankana viš žįverandi fjįrmįlarįšherra, Geir H. Haarde en fengiš žaš mjög sterkt į tilfinninguna aš hann vildi halda sig į hlišarlķnunni. Hann tekur žaš fram aš bęši hann og Valgeršur Sverrisdóttir hafi veriš „ótrślega [...] passķf og mikiš į hlišarlķnunni“ ķ žessum ašdraganda (sjį 1. bd. bls. 267)

Rķkisendurskošun tók saman skżrslu ķ tilefni af śrsögn Steingrķms Ara śr Framkvęmdanefndinni sem kom śt ķ október 2002. Žar segir aš gagnrżni hans į vinnubrögš Framkvęmdanefndarinnar snśi fyrst og fremst aš eftirtöldum tveimur atrišum:

  • Reglur viš mat į tilbošum voru óljósar og ķ veigamiklum atrišum įkvešnar eftir aš tilboš lįgu fyrir. Ķ staš mats meš hlutlęgum og gegnsęjum hętti leiddu vinnubrögš framkvęmdanefndarinnar til huglęgrar nišurstöšu.
  • Mikilvęg atriši voru ófrįgengin žegar samžykkt var aš ganga til einkavišręšna viš Samson ehf. en traust undirstaša getur augljóslega rįšiš śrslitum um žróun mįla žegar til lengri tķma er litiš. (Sjį hér bls. 16 og 1. bd. bls. 266 (leturbreytingar eru höfundar)
Landsbankinn seldur ķ hendurnar į glępamönnum

Aš lokum er įstęša til aš minna į žetta:

  • Rķkisstjórnin semur viš Samson eignarhaldsfélag ehf. 18. október 2002 um kaup į Landsbankanum en undirritun kaupsamningsins fór fram viš hįtķšlega athöfn ķ Žjóšmenningarhśsinu į gamlįrsdag žaš sama įr. Skżrsla Fjįrmįlaeftirlitsins um Samson hópinn er hins vegar ekki dagsett fyrr en 3. febrśar 2003. (sbr. 8. bd. bls. 22)
  • Samkomulagiš viš S-hópinn um kaup į Bśnašarbankanum var undirritaš 16. janśar 2003 en mat Fjįrmįlaeftirlitsins į hópnum lį ekki fyrir fyrr en 17. mars 2003. (sbr. 8. bd. bls. 26)
Tveimur dögum eftir aš rķkisstjórnin samdi viš Samson ehf. hefur Morgunblašiš žaš eftir Davķš Oddsyni aš hann sé įnęgšur meš hvernig til hafi tekist meš söluna:

„Stęrsti įfanginn ķ einkavęšingarferlinu hafi nś oršiš aš veruleika og samkvęmt samkomulaginu viš Samson ehf. hafi flest žau markmiš nįšst sem rķkiš hafi sett sér. Veršiš sé vel višunandi. Nś sé stefnt aš žvķ aš ljśka sölu Bśnašarbankans fyrir įramót og žį muni efnahagslķfiš gjörbreytast žegar rķkiš verši horfiš af fjįrmįlamarkašnum, lķkt og stefnt hafi veriš aš ķ nęstum įratug.“


Ķ sömu frétt er haft eftir Valgerši Sverrisdóttur aš salan sé „ķ samręmi viš žęr įętlanir sem lagt hafi veriš upp meš ķ byrjun.“ (8. bd. bls. 22)

                                                                                                                                   RS


mbl.is Hörš gagnrżni į einkavęšinguna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įlfrś og einkavęšingadrottning

Žaš er rétt aš taka žaš fram aš žó žessi skrif miši fyrst og fremst aš žvķ aš draga fram įbyrgš Valgeršar Sverrisdóttur į žeim hörmungum sem ķslenskt samfélag stendur frammi fyrir nśna žį er žaš alls ekki ętlunin aš draga śr įbyrgš annarra sem sįtu ķ Rįšherranefnd um einkavęšingu og tóku įkvaršanir um sölu Landsbankans og Bśnašarbankans enda eru nöfn žeirra nefnd hér lķka. Til stendur aš gera żtarlega grein fyrir žętti žeirra hér sķšar. 

Valgeršur SverrisdóttirValgeršur Sverrisdóttir var žingmašur Framsóknarflokksins į įrunum 1987 - 2009 og rįšherra ķ rķkisstjórn Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokks į įrunum 1999-2007. Fyrst išnašar- og višskiptarįšherra ķ sex įr (1999-2006) og sķšan utanrķkis- rįšherra ķ eitt (2006-2007). Žaš var einmitt ķ tķš hennar, sem višskiptarįšherra, sem einkavęšingarferli bankanna gekk ķ gegn. Bankanna sem fimm įrum sķšar sligušu ķslenska efnahagskerfiš til hruns.

Af žessum sökum er įstęša til aš skoša feril hennar ķ Višskiptarįšuneytinu og aškomu hennar aš einkavęšingu Landsbanka og Bśnašarbanka. Hér į eftir veršur stiklaš į stóru hvaš žetta varšar meš stušningi af žvķ sem kemur fram ķ Rannsóknarskżrslunni um söluferli žeirra. Auk žess sem hér veršur vitnaš ķ einstaka fréttir og ummęli hennar sjįlfrar hvaš varšar einkavęšingu bankanna, virkjunarframkvęmdir austanlands og įlvęšingu og skošun hennar į eigin įbyrgš svo og Framsóknarflokksins į nśverandi samfélagsstöšu.

Tilefni žessarar samantektar er  ekki sķst žaš sem segir ķ 14. grein Stjórnarskrįarinnar: „Rįšherrar bera įbyrgš į stjórnarframkvęmdum öllum. Rįšherraįbyrgš er įkvešin meš lögum. Alžingi getur kęrt rįšherra fyrir embęttisrekstur žeirra. Landsdómur dęmir žau mįl.“ (Sjį hér (leturbreytingar eru höfundar) Af žessu ętti žaš aš vera ljóst aš Valgeršur Sverrisdóttir ber įbyrgš į žvķ hvernig komiš er ķ samfélaginu og į žar af leišandi aš svara fyrir hana. Hér į eftir veršur tilefni žess aš Alžingi beri aš kęra hana fyrir embęttisrekstur hennar sem išnašar-og višskiptarįšherra į įrunum 1999-2006 žó rökstuddar.

 Valgeršur tekur viš af Finni

Rķkisstjórnin 1999Myndin hér aš ofan er af žrišja rįšuneyti Davķšs Oddssonar frį 28. maķ 1999-23. maķ 2003. Į myndinni eru tališ frį vinstri: Tómas Ingi Olrich, Sólveig Pétursdóttir, Pįll Pétursson, Gušni Įgśstsson, Įrni M. Mathiesen, Davķš Oddsson, Ólafur Ragnar Grķmsson forseti Ķslands, Halldór Įsgrķmsson, Geir H. Haarde, Jón Kristjįnsson, Siv Frišleifsdóttir, Sturla Böšvarsson, Valgeršur Sverrisdóttir, Ólafur Davķšsson rķkisrįšsritari.

Nokkrar hrókeringar uršu ķ röšum rįšherranna į žessu tķmabili en hér er ašeins vakin athygli į žvķ aš Valgeršur Sverrisdóttir tók viš išnašar- og višskiptarįšuneytinu į gamlįrsdag įriš 1999 af Finni Ingólfssyni. Žaš er aušvitaš full įstęša til aš skoša feril hans en žaš veršur aš bķša. Valgeršur lét hins vegar žegar til sķn taka ķ nżfengnu embętti viš aš vinna aš tślkun žessarar rķkisstjórnar į stefnumįlum sķnum.

Žaš er af mörgum įstęšum merkilegt aš lesa stefnuyfirlżsingu rķkisstjórnarinnar sem tók viš völdum įriš 1999 en hér er markmišiš aš beina einkum sjónum aš einkavęšingu bankanna. Žess vegna veršur lįtiš nęgja aš benda į žaš sem snertir hana žar:

Aš halda įfram einkavęšingu rķkisfyrirtękja, einkum žeirra sem eru ķ samkeppni viš fyrirtęki ķ eigu einkaašila. Hlutabréf ķ rķkisbönkunum verši seld meš žaš aš markmiši aš nį fram hagręšingu į fjįrmagnsmarkaši en tryggja um leiš virka samkeppni į markašnum til aš nį fram ódżrari žjónustu. Viš söluna verši žess gętt aš rķkiš fįi hįmarksverš fyrir eign sķna ķ bönkunum. [...] Stefnumörkun į sviši einkavęšingar fari fram ķ rįšherranefnd um einkavęšingu en undirbśningur og framkvęmd verkefna į žessu sviši verši ķ höndum framkvęmdanefndar um einkavęšingu. Įšur en sala einstakra rķkisfyrirtękja hefst verši lögš fram ķ rķkisstjórn įętlun um tķmasetningu, fyrirkomulag og rįšstöfun andviršis af sölu žeirra. Tekjunum verši variš til aš greiša nišur skuldir rķkissjóšs, til aš fjįrmagna sérstök verkefni ķ samgöngumįlum og til aš efla upplżsingasamfélagiš. (Sjį hér (leturbreytingar eru höfundar)

Valgeršur Sverrisdóttir į IšnžingiĮ Išnžingi įriš 2001 segist Valgeršur vonast til aš öllum meginbreytingum į fjįrmagnsmarkaši verši lokiš į yfirstandandi kjörtķmabili „en sś veigamesta sé aš nś hilli undir aš rķkisbankarnir komist ķ hendur nżrra eigenda og aš afskiptum rķkisins ķ almennri bankažjónustu ljśki.“ (Sjį hér) „Lögmįl frjįlsrar samkeppni veršur žį aš fullu rķkjandi sem leiša ętti til hagsęldar fyrir fyrirtęki og almenning.“ (Sjį hér (leturbreytingar eru höfundar)

Į Išnžingi 2002 er ljóst aš starfsorka hennar hefur žó fariš aš mestu ķ annaš en einkavęšingu bankanna. Žar segir hśn nefnilega: „Nżlega hef ég lagt fram į Alžingi frumvarp til laga um virkjun Jökulsįr į Brś og Jökulsįr ķ Fljótsdal og stękkun Kröfluvirkjunar. Tilgangur frumvarpsins er aš afla lagaheimilda fyrir svokallaša Kįrahnjśkavirkjun, sem er naušsynleg vegna stórišjuframkvęmda į Austurlandi sem įformaš er aš rįšast ķ į nęstu įrum.“ (Sjį hér)

Mikiš kapp en lķtil forsjį 

Žó žaš sé ekki meginefni žessara skrifa aš rekja žįtt Valgeršar ķ įlvęšingunni Austanlands veršur ekki hjį žvķ vikist aš hafa nokkur orš žar um. Į sķnum tķma lagši hśn nefnilega alla sķna orku ķ aš vinna virkjunar- og stórišjuframkvęmdum žar brautargengi. Hśn hefur žó ekki viljaš kannast viš pólitķska įbyrgš sķna ķ žvķ né veriš tilbśin til aš svara fyrir gagnrżni varšandi żmis atriši sem var haldiš leyndum ķ sambandi viš višvaranir og athugasemdir um stašsetningu virkjunarinnar. 

Ögmundur Jónasson vķkur aš žessu ķ bloggpistli sķnum ķ įgśst įriš 2006 en žašan er eftirfarandi tilvitnun tekin:

Hin pólitķska įkvöršun um Kįrahnjśkavirkjun var tekin ķ Framsóknarflokknum fyrir margt löngu. Eftir žaš viršast röksemdir skipta rįšherra Framsóknar engu mįli, žęr komi pólitķkinni ekkert viš. Žęr séu bara fyrir embęttismenn aš glķma viš; žeir eigi aš svara öllum tęknilegum įlitamįlum, eins og hvort jaršfręšilegar eša efnahaglsegar forsendur hafi veriš fyrir žvķ aš rįšast ķ žessar framkvęmdir! (Sjį hér (leturbreytingar eru höfundar)

Hér er lķka įstęša til aš vķkja aš bréfi Bjarna Haršarsonar. Lįra Hanna Einarsdóttir birti žetta Valgeršur Sverrisdóttir og stórišjanbréf ķ heild sinni į blogginu sķnu ž. 11. nóvember 2008 (Sjį hér) Žeir voru fįir sem fylgdu ķ fótspor hennar viš aš reyna aš snśa umręšunni um žetta bréf aš innihaldi žess. Allur hitinn lį ķ hįvęrri gagnrżni į sendandann fyrir žaš aš kunna ekki almennilega į tölvupóstinn sinn og hvernig hann vildi koma höggi į flokkssystur sķna.

Ķ bréfinu minnir Bjarni Valgerši į žįtt hennar og flokksforystu Framsóknarflokksins ķ hruninu sem var žį nżoršiš. Hann bendir henni į žrjś atriši sem hśn ber įbyrgš į. Žau eru:

1. Einkavęšing bankanna

2. Innleišing tilskipunar ESB um raforkumįl

3. Įróšur fyrir ašild landsins aš ESB

Bjarni įsakar Valgerši lķka fyrir žaš aš hafa stutt Halldór Įsgrķmsson og nżjar įherslur hans ķ stefnu flokksins. Hann segir reyndar aš meš formennsku hans hefjist raunasaga Framsóknarflokksins. Įstęšuna segir hann liggja ķ žeim įherslubreytingum sem Halldór kom į varšandi stefnu flokksins.

Viš mótun nżrrar stefnu skipaši Halldór „framtķšarnefnd“ sem vann aš breytingunum. Žaš vekur athygli aš Jón Siguršsson leiddi žessa nefnd og var ętlaš aš fį Sigurš Einarsson og Bjarna Įrmannsson til lišs viš sig. Žaš er žó svo aš skilja aš sį sķšarnefndi hafi afžakkaš bošiš. 

Bjarni telur upp fjögur atriši sem fólust ķ žessari nżju stefnu:

1. Ķ staš žess aš standa vörš um sjįlfstęši Ķslands og fullveldi įtti aš gangast undir ESB-valdiš ķ Brussel

2. Ķ staš hins blandaša hagkerfis skyldi innleiša „frjįlst“ markašshagkerfi lķkt og ķ Bandarķkjunum og ESB

3. Ķsland įtti aš verša „alžjóleg“ fjįrmįlamišstöš og skattaparadķs

4. Frjįls innflutningur į landbśnašarvörum įtti aš vera forsenda žess aš flokkurinn nęši fylgi ķ žéttbżlinu (Sjį hér)

Žaš vekur sérstaka athygli aš hér er hvergi minnst į žįtt Valgeršar ķ virkjana- og stórišjumartröšinni en hér eru hins vegar dregin fram flest önnur sem mįli skipta varšandi žįtt Framsóknarflokksins ķ hruninu. Orš hans og Ögmundar Jónassonar og  Bjarna Haršarsonar rökstyšja žó bęši virkan žįtt Valgeršar ķ žeirri atburšarrįs sem leiddi til efnahagshrunsins.

„Žetta var dįlķtiš barn sķns tķma“

Valgeršur SverrisdóttirFyrsta skrefiš ķ einkavęšingu Landsbanka og Bśnašarbanka var frumvarp sem Valgeršur Sverrisdóttir, višskiptarįšherra, lagši fram hinn 5. mars įriš 2001. Frumvarpiš varšaši breytingu į lögum nr. 50/1997 um stofnun hlutafélaga um Landsbanka Ķslands og Bśnašarbanka Ķsland. (Sjį hér)

Einu breytingarnar sem frumvarpiš gerši rįš fyrir aš yršu į lögunum var aš veita heimild til sölu į hlut rķkisins ķ Landsbankanum og Bśnašarbankanum. (Sjį hér) Hins vegar var engin afstaša tekin til annarra atriša varšandi söluferliš. Ķ 1. bindi Rannsóknarskżrslunnar er ferill žessa frumvarps reifašur svo og annaš sem lżtur aš einkavęšingu beggja bankanna (sjį bls. 233-235)

Frumvarpiš var samžykkt óbreytt 18. maķ 2001 meš 35 atkvęšum žingmanna Framsóknar- og Sjįlfstęšisflokks. Žingmenn Frjįlslynda flokksins og Samfylkingar sįtu hjį en žingmenn Vinstri gręnna greiddu atkvęši gegn žvķ. Eins og er įréttaš ķ Rannsóknarskżrslunni var söluheimildin į bönkunum meš öllu opin og óįkvöršuš samkvęmt žessum lögum. „Öll frekari įkvaršanataka varšandi fyrirkomulag sölunnar fór žvķ ekki fram į vettvangi žingsins heldur hjį stjórnvöldum“ (1. bd. bls. 234-235 (leturbreytingar eru höfundar) 

Žaš var žvķ ķ höndum stjórnvalda:
a) hvort ętti aš selja annan bankann eša bįša
b) hvort žeir skyldu seldir į sama tķma
c) hversu stórir hlutir yršu seldir
d) į hvaša verši
e) hvaša kröfur eša skilmįla įtti aš gera til kaupenda
e) hvort žaš vęri ęskilegt og/eša heimilt aš binda kaup eša eigu ķ bönkunum einhverjum skilyršum (sbr. 1. bd. bls. 235)

Rannsóknarnefnd Alžingis spurši Valgerši śt ķ žį leiš sem var farin viš sölu bankanna. Įhersla nefndarinnar snżr aš žvķ aš fį einhverjar skżringar į žvķ hvers vegna söluheimildin hafi veriš höfš svo opin ķ lögunum og af hverju stjórnvöldum var lįtiš žaš fullkomlega eftir aš įkvarša nįnari skilyrši og framkvęmd sölunnar. Svör Valgeršar eru sķst til aš vekja manni tiltrś į störfum hennar sem rįšherra: „Jį, svona eftir į aš hyggja žį er žetta nįttśrulega mjög opiš en žetta var dįlķtiš barn sķns tķma, framkvęmdarvaldiš var nįttśrulega mjög dóminerandi ķ žinginu į žeim tķma.“ (1. bd. 235 (leturbreytingar eru höfundar)

Žegar Valgeršur var svo spurš um gagnrżni sem kom fram af hįlfu stjórnarandstöšunnar um skort į pólitķskri įkvaršanatöku um žaš hvernig skyldi standa aš einkavęšingunni svarar hśn „aš reglur hefšu veriš til um žaš „hvernig einkavęšingarnefnd skyldi starfa“ og aš „Alžingi [hefši] alltaf tękifęri til aš spyrja um alla hluti““ (1. bd. bls. 235)

Blinduš trśarsannfęring

Žaš veršur aš višurkennast aš margt ķ svörum Valgeršar frammi fyrir Rannsóknarnefndinni vekur manni bęši furšu og spurningar. Žó er eitt tilsvar hennar sem stendur upp śr en žaš varšar nįnari eftirgrennslan nefndarmanna um afstöšu hennar ķ sambandi viš žaš fyrirkomulag viš sölu bankanna aš įkvöršunarvaldiš vęri allt ķ höndum rįšherra. Žessu svarar Valgeršur: 

„Jį, žaš er sjįlfsagt alveg rétt. Žetta var vissulega bara ķ höndum rķkisstjórnarinnar en [...] žaš var žó įkvešiš ferli ķ gangi og žaš voru žį einhverjar krķterķur. Żmsir héldu aš žetta hefši bara allt veriš įkvešiš af žessum rįšherrum, ekki einu sinni fjórum heldur einhverjum tveimur og svo bara gert. En žaš var nįttśrulega ekki alveg svo slęmt. Og ég nefni žį enn einu sinni žetta HSBC fyrirtęki sem ég hélt aš vęri vošalega merkilegt en svo veit ég ekkert um žaš (1. bd. bls. 235 (leturbreytingar eru höfundar)

HSBC

„HSBC-fyrirtękiš“ sem Valgeršur Sverrisdóttir minnist į ķ tilvitn-uninni hér aš ofan er banki, reyndar stęrsti banki ķ heimi, meš höfušstöšvar ķ London. Viš einkavęšingu bankanna var óskaš eftir tilbošum ķ rįšgjöf viš söluna sem fór žannig aš geršur var samn- ingur viš breska fjįrfestingabankann HSBC um verkiš. (sbr. 1. bd. 237)

Žess ber aš geta aš Framkvęmdanefnd um einkavęšingu var fališ aš vinna aš undirbśningi tillagna um fyrirkomulag į sölu bankanna tveggja. Nefndin starfaši undir Rįšherranefnd um sama mįlefni en hana sįtu: Davķš Oddsson, Halldór Įsgrķmsson, Valgeršur Sverrisdóttir og Geir H. Haarde

Viš lestur Rannsóknarskżrslunnar kemur žaš berlega ķ ljós aš žegar nęr dró sölunni į bönkunum hętti Rįšherranefndin aš taka mark į tillögum Framkvęmdanefndarinnar enda fór žaš svo aš einn fulltrśi hennar, Steingrķmur Ari Arason, sagši sig śr henni 10. september 2002. (sbr. 1. bd. 266) Uppsögnina sendi hann ķ bréfi til forsętisrįšherra daginn eftir aš Rįšherranefndin įkvaš aš ganga til višręšna viš Samson eignarhaldsfélagiš ehf um kaup į hlut rķkisins ķ Landsbankanum.

Įstęša žess aš stjórnvöld völdu Samson-hópinn til višręšna segir Valgeršur Sverrisdóttir eingöngu hafa veriš žį aš rįšgjafi stjórnvalda viš söluna, ž.e. breski fjįrfestingabankinn, mat Samson hópinn žannig aš „žeir hafi heilmikla faglega žekkingu og séu fęrir um aš kaupa banka“ (1. bd. bls. 263)

Ķ žessu sambandi er rétt aš vekja athygli į tveimur atrišum sem koma fram ķ Skżrslunni ķ žessu sambandi. Fyrra atrišiš kom fram ķ svörum Valgeršar Sverrisdóttur og Steingrķms Ara Arasonar.

Bęši bįru um aš žaš hefši vakiš athygli sķna į žessu stigi ķ ferlinu aš Skarphéšinn Berg Steinarsson, starfsmašur einkavęšingarnefndar, hefši tekist į hendur för einsamall til London til fundar viš rįšgjafa stjórnvalda um söluna hjį HSBC. Steingrķmur Ari lżsti vitneskju sinni um tilgang fararinnar meš žeim oršum aš starfsmašurinn hefši fariš į fund HSBS til aš „sitja meš žeim yfir žvķ hvernig [ętti] aš stilla upp matslķkaninu“ žó aš „žaš [hefši įtt] aš heita aš žetta reiknilķkan vęri komiš frį HSBC-bankanum“ (1. bd. bls. 263) 

Hitt er tölvubréf frį Edward Williams, sem var sį sem fór meš rįšgjöfina fyrir hönd HSBC-bankans. Bréfiš er dagsett žann 29. įgśst 2002. Bréfiš er stķlaš į fyrrnefndan Skarphéšinn Berg Steinarsson, starfsmanns framkvęmdanefndar um einkavęšingu. Undir lok bréfsins segir:

„By defining the criteria and weighting carefully, it is possible to arrive at the „right“ result in selecting the preferred party, whilst having a semi-scientific justification for the decision that will withstand external critical scrutiny.“ (1. bd. bls. 263)

Björgólfur GušmundssonVaršandi žaš blinda traust sem mętti ętla aš hafi veriš į rįšgjöf HSBC-bankans er vert aš benda į eitt atriši til višbótar. Žaš varšar žaš sem Björgólfur Gušmundsson segir um žaš hvernig žeir, sem köllušu sig Samson ķ tilbošinu sem žeir geršu ķ Landsbankann, komust į snošir um žaš aš rķkiš hygšist selja hlut sinn ķ bankanum.

Ef marka mį orš hans segir hann aš žaš hafi veriš ķ kokteilboši śti ķ London žar sem žeir hafi hitt „mann sem er frį HSBC“ sem hafi sagt žeim aš hann vęri meš „mandate“ (tilskipun/umboš) frį ķslensku rķkisstjórninni um aš hann „megi, eigi aš selja bankann.“ (1. bd. bls. 242)

Žaš kemur kannski ekki į óvart aš Steingrķmur Ari segir ķ uppsagnarbréfinu, sem hann skrifar til forsętisrįšherra, aš įstęšan fyrir śrsögn sinni sé sś aš „ašrir įhugasamir kaupendur [hefšu] veriš snišgengnir žrįtt fyrir aš hagstęšari tilboš“. Hann tekur žaš lķka fram aš į löngum ferli ķ nefndinni hafi hann „aldrei kynnst „öšrum eins vinnubrögšum““(1. bd. bls. 266)

Halldór ĮsgrķmssonEkki benda į mig

Rįšherranefndin sem tók įkvöršun um žaš hvernig var stašiš aš sölu bankanna var, eins og įšur segir, skipuš žeim: Davķš Oddssyni, žįverandi forsętisrįšherra, Geir H. Haarde, žįverandi fjįrmįla-rįšherra, Halldóri Įsgrķmssyni, žįverandi utanrķkisrįšherra og Valgerši Sverrisdóttur, žįverandi višskiptarįšherra.

Žessi vilja žó ekki kannast viš žaš aš žeirra hafi veriš įkvaršanirnar heldur vķsa til Framkvęmdanefndar um einkavęšingu og fyrrnefndan rįšgjafa rķkisstjórnarinnar. Žaš er reyndar erfišleikum hįš aš rekja žaš nįkvęmlega hvar įkvaršanirnar hafi veriš teknar žó žaš verši aš segjast eins og er aš allt bendi til žess aš žaš hafi miklu frekar veriš hjį Rįšherranefndinni en žeim sem voru undir henni. 

Rannsóknarnefndin athugaši sérstaklega hvort hjį stjórnvöldum vęru tiltęk skrifleg gögn um störf RnE sem varpaš gętu ljósi į almenn störf og įkvaršanatöku nefndarinnar ķ söluferlinu, svo sem fundargeršir, en samkvęmt svörum stjórnvalda fundust engin slķk gögn ķ vörslum žeirra. (1. bd. bls. 264)

Davķš OddssonEinu upplżsingarnar sem rannsóknarnefndin gat aflaš sér um störf nefndarinnar var framburšur Davķšs Oddssonar og Valgeršar Sverrisdóttur. Af framburši beggja er ljóst aš störf hennar hafi veriš mjög óformleg og óskipulögš. Valgeršur segir aš žaš hafi veriš helst eftir rķkisstjórnarfundi sem nefndarmenn hafi setiš saman og įtt ķ einhverjum smįvištölum. (sbr. 1. bd. bls. 265). Bęši, Davķš og hśn, bera žvķ viš aš mįliš hafi veriš ķ höndum einkavęšingarnefndar; ž.e Framkvęmdanefndar um einkavęšingu.

Žau segjast bęši hafa reitt sig į rįšgjöf žeirra ašila, sem störfušu undir žeim og bjuggu tillögur aš efnislegum įkvöršunum ķ hendurnar į žeim, viš įkvaršanatöku ķ söluferli bankanna . Žessir eru annars vegar einkavęšingarnefndin en hins vegar fyrrnefndur rįšgjafi rķkisstjórnarinnar frį HSBC. Ķ žessu sambandi er vert aš vekja athygli į žvķ sem fram kemur ķ mįli Valgeršar varšandi žaš aš Rįšherranefndin hafši aldrei bein samskipti viš žennan rįšgjafa (sbr. 1. bd. bls. 266).

Hśn segir samt aš hśn hafi gert „mjög mikiš meš žį rįšgjöf, ég trśi žvķ aš žeir hafi stašiš faglega aš mįlum og žaš kostaši mikla peninga aš kaupa žį rįšgjöf aš žeim [...].“ Sķšan bętir hśn viš ķ sambandi viš žaš hvaš réš įkvöršunum varšandi sölu bankanna: „Viš treystum okkar einkavęšingarnefnd og kannski treystu žeir HSBC eša hvernig žaš var.“ (1. bd. bls. 266 (leturbreytingar eru höfundar)

Žaš kemur reyndar lķka fram ķ skżrslu Valgeršar hvaš žetta varšar aš įkvöršunin um žaš aš gagna til samninga viš Samson-hópinn um landsbankann hafi veriš frį Davķš Oddssyni komin. (sbr. 1. bd. bls. 267) Steingrķmur Ari Arason segir hins vegar aš žeir Davķš Oddson og Halldór Įsgrķmsson hafi veriš žeir sem tóku „pólitķskar įkvaršanir“ um žaš hverjir keyptu bankanna. Hann żjar lķka aš samskiptum sem hafi įtt sér staš į milli stjórnvalda og einstakra ašila śr Samsonar-hópnum ķ ašdraganda žess aš žeir sendu Framkvęmdanefndinni bréf žar sem žeir lżstu įhuga sķnum į aš kaupa Landsbankann (sbr.1. bd. bls. 267)

Žegar Davķš Oddson er inntur eftir žeirri įbyrgš sem hann ber į söluferli bankanna svarar hann į mjög davķšskan hįtt. Hann segir: „Ég hef bara bśiš viš žaš ķ hįa herrans tķš aš allt sem er įkvešiš hefur veriš eignaš mér. Meš réttu eša röngu.“ Hvaš rįšgjöf HSBC varšar segir hann m.a. žetta.

„[Ž]egar žś ręšur žér žekktan og góšan sérfręšing ķ žeim efnum til aš setja fram sķšan óskir og kröfur, žį mundum viš halda aš žį mundu öll fagleg og efnisleg sjónarmiš, žaš ętti ekki aš koma frį rķkisstjórninni, [...] rįšgjafinn mundi sjį til žess aš žau lęgju [fyrir] [...] [M]itt hlutverk ķ žessu er ašallega aš veita pólitķska leišsögn, leišsögn og yfirstjórn ķ žessu, ég er ekki sķšan ķ einhverjum detail-um“ (1. bd. bls. 266 (leturbreytingar eru höfundar)

Einn handa žér og annar handa mér  

Žaš žarf ekki aš tķunda žaš aš nišurstašan varš sś aš Samson-hópurinn keypti Landsbankann og S-hópurinn Bśnašarbankann. Žaš var lķka fariš nokkuš żtarlega yfir žetta atriši ķ fęrslunni Rįšherrarnir fyrstir til aš brjóta lögin um einkavęšinguna og afleišingar žess ķ fęrslunni Glępamenn į beit ķ bönkunum.

Žaš er ljóst af žvķ sem žar kemur fram og öllu framansögšu aš rįšherrarnir sem įttu sęti ķ Rįšherranefndinni sveigšu til eigin višmiš til aš hrinda einkavęšingu bankanna ķ framkvęmd. Steingrķmur Ari Arason segir lķka aš haustiš 2002 hafi vinnubrögš Framkvęmdanefndar um einkavęšingu lķka snśist viš į žann hįtt aš ķ staš žess aš hśn ynni upp valkosti fyrir Rįšherranefndina žį hafi hśn tekiš viš fyrirmęlum žašan um efnislegar nišurstöšur viš val į višsemjendum. Hann segir reyndar:

„[É]g er 99,9% viss um aš [Davķš Oddsson og Halldór Įsgrķmsson] taka įkvöršun um žetta, aš selja bįša bankana samtķmis, aš ganga til višręšna viš S-hópinn um kaup į Bśnašarbankanum og Samson hópinn um kaup į Landsbankanum.“ (1. bd. bls. 267) 

Žetta stangast žó reyndar ašeins į viš žaš sem Valgeršur Sverrisdóttir segir um žetta atriši:

„Viš tókumst svolķtiš į, viš Davķš, žarna einmitt žegar var veriš aš įkveša hvort žaš ętti aš auglżsa bįša bankana eša annan. Hann vildi bara auglżsa annan, bara Landsbankann. [...] Ja, hann vildi bara aš žetta vęri svona en ég vildi aš žetta vęri hinsegin og hafši vinninginn og žótti žaš nś ekki leišinlegt.“ (1. bd. bls. 239)

Valgeršur SverrisdóttirŽegar bankarnir voru seldir ķ kringum įramótin 2002/2003 voru markašs- ašstęšur alls ekki hagstęšar. Gagnrżni hvaš žetta varšar svarar Valgeršur meš žvķ aš benda į aš kjörtķmabiliš var aš lķša undir lok og žeim hafi žótt įrķšandi aš standa viš kosningaloforš um einkavęšingu bankanna įšur en žaš yrši śti. Hśn bętir žvķ sķšan viš aš: „žaš er rétt sem hefur komiš fram aš žaš var fyrst og fremst Framsóknarflokkurinn sem žrżsti į žaš (1. bd. bls. 239 (leturbreytingar eru höfundar)

Žetta er athyglisvert ķ ljósi žess aš ķ ręšu sinni sem hśn flutti į flokks- žingi Framsóknarflokksins ķ janśar 2009 viršist hśn alls ekki kannast viš aš hvorki hśn né flokkurinn beri nokkra įbyrgš į afleišingunum žar sem hśn segir: „Žvķ fer fjarri aš Framsóknarflokkurinn beri įbyrgš į efnahagshruninu, eins og formašur Samfylkingarinnar żjar gjarnan aš." (Sjį hér (leturbreytingar eru mķnar)

Žaš er til marks um veruleikafirringu Valgeršar Sverrisdóttur aš ķ ręšu sinni bendir hśn į aš lausnina į žeim erfišleikum sem samfélagiš stendur frammi fyrir, m.a. fyrir embęttisverk hennar og Halldórs Įsgrķmssonar, sé aš finna undir forystu Framsóknarflokksins. Valgeršur lauk fyrrnefndri ręšu sinni žannig: 

„Traust žjóšarinnar mun ašeins fįst viš samhentan flokk sem hefur eitthvaš mikilvęgt til mįlanna aš leggja. Samvinnuhugsjónin, félagshyggja, jöfnušur og umfram allt manngildi ofar aušgildi eiga aš vķsa okkur leiš – bęši flokknum og žjóšinni til heilla.“ (Sjį hér)
                                                                                                                         RS
mbl.is Žingmenn skoši tillöguna vel
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Allt ašrir hagsmunir en réttlętisins sem valda įgreiningnum!

Žeim sem var gefin heilbrigš skynsemi ķ vöggugjöf vita žaš aš žegar kemur aš žvķ aš skera śr um erfiš mįlefni sem snerta mann sjįlfan er farsęlt aš spyrja einhvern ótengdan. Snerti mįliš vinnuęrni eša faglega hęfni sem mašur vill fį skoriš śr um er rétt aš leita til óhįšra fagašila. Ef mįliš er alvarlegt žį eru vinnufélagarnir illa ķ stakk bśnir til aš meta hvaš er rétt og rangt žar sem žeir tengjast mįlinu vęntanlega allir į einhvern hįtt. 

Žess vegna fela einstaklingur/-ar meš žroskaša sišvitund og heilbrigša dómgreind śrlausn slķkra mįla įbyrgum fagašilum. Umfjöllun og śrskuršur žess hvort rįšherrar rķkisstjórnarinnar sem fór meš völd haustiš 2008 er ekki ašeins erfitt mįl heldur bęši alvarlegt og žżšingarmikiš. En voru žaš ašeins rįšherrar sķšustu rķkisstjórnar sem brugšust skyldum sķnum sem almannažjónar? 

Rķkisstjórnin 2003
Rķkisstjórnin 2005

             Rķkisstjórnin 23. maķ 2003                                       Rķkisstjórnin 27. sept. 2005

Ķ sišmenntušu samfélagi myndi aš sjįlfsögšu enginn sem sat į žingi į undanförnum įratug og tók įkvaršanir sem ollu hruninu sitja žar nś. Žeir sem hafa gengt rįšherraembętti ķ žeim rķkisstjórnum sem skrifušu undir žęr vanhugsušu og oft og tķšum gerręšislegu įkvaršanir sem leiddu til hrunsins ęttu aušvitaš alls ekki aš vera žar nś.

Žeir sem įttu sęti ķ žessum rķkisstjórnum og vissu hvernig var „gamblaš“ meš almannahagsmuni til aš greiša götu flokksvina eiga heldur ekkert erindi inni į žingi nś. Öllum sem bśa yfir žroskašri sišvitund hljóta aš sjį aš žeir sem sįtu ķ žeim rķkisstjórnum sem tóku žįtt ķ aš leyna almenning stašreyndum um yfirvofandi hrun eiga tvķmęlalaust ekkert erindi viš almannahagsmuni

Rķkisstjórnin 2006
Rķkisstjórnin voriš 2007

              Rķkisstjórnin 15. jśnķ 2006                                         Rķkisstjórnin 24 maķ 2007

Óhįšir fagašilar kęmust vęntanlega aš žeirri nišurstöšu aš žessir ęttu allir aš sęta įbyrgš fyrir gjöršir sķnar. Vinnufélagarnir og flokkssystkinin viršast hins vegar vera į öšru mįli enda margir of nįtengdir til aš rįša viš verkefniš sem žeim hefur veriš fališ.

En žaš er fleira sem spilar inn ķ. Žaš eru ekki sķst tengsl miklu fleiri flokkssystkina viš žį skjólstęšinga sem voru teknir fram yfir almannaheill svo og tengsl flokkanna sjįlfra viš žessa sömu skjólstęšinga. Af žessu tilefni er kannski rétt aš birta töflu sem byggir į  upplżsingum sem koma fram ķ töflum 4 og 6 ķ 8. bindi Rannsóknarskżrslunnar (sjį bls. 165 og 167) um styrki sem žingmenn į yfirstandandi žingi žįšu af Kaupžingi og Landsbanka į įrunum 2004-2007.

Žaš er rétt aš taka žaš fram aš Steinunn Valdķs Óskarsdóttir hefur sżnt žann sišferšisžroska aš segja af sér žingmennsku en Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir og Björgvin G. Siguršsson tóku sér ašeins tķmabundiš leyfi. Vęntanlega til aš bķša af sér storminn sem skapašist viš śtkomu Rannsóknarskżrslunnar enda hyggst Žorgeršur Katrķn snśa aftur į žing žegar nżtt žing hefst sķšar ķ haust.

 Nafn KaupžingLandsbanki
 Samtals
Steinunn Valdķs Óskarsdóttir
  3.500.0003.500.000
Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir
 1.500.000 2.500.0003.000.000
Gušlaugur Žór Žóršarson
 1.000.000 1.500.0002.500.000
Kristjįn L. Möller
 1.000.000 1.500.0002.500.000
Össur Skarphéšinsson
  1.500.0001.500.000
Björgvin G. Siguršsson
    100.000
 1.000.0001.100.000
Gušbjartur Hannesson
  1.000.0001.000.000
Helgi Hjörvar
    400.000    400.000   800.000
Siguršur Kįri Kristjįnsson
     750.000
   750.000
Įsta Ragnheišur Jóhannesdóttir
    250.000    300.000
   550.000
Ragnheišur Elķn Įrnadóttir
    250.000    300.000   550.000
Įrni Pįll Įrnason
     300.000   300.000
Jóhanna Siguršardóttir
     200.000   200.000
Katrķn Jślķusdóttir
     200.000   200.000
Valgeršur Bjarnadóttir
     200.000
   200.000


Žaš er įstęša til aš birta žessa töflu til aš undirstrika žaš aš žeir sem deila haršast um žaš hvort og hvaša rįšherrar eigi aš kalla fyrir landsdóm eru ekki ašeins óhęfir ķ žaš verkefni vegna tengsla viš umrędda rįšherra heldur tengdir žeim sem žįšu styrki til aš kosta prófkjör sķn og annaš sem flokksmórallinn segir žeim aš tilheyri kapphlaupinu viš aš komast inn į žing.

Taflan hér aš ofan segir langt frį žvķ alla söguna žvķ flokkarnir fengu lķka umtalsverša „styrki“ frį skjólstęšingunum sem rķkisstjórn Framsóknar og Sjįlfstęšisflokks sżndu slķkt örlęti aš į sķnum tķma komust žessir flokksvinir yfir tvo af stęrstu bönkum landsins fyrir žeirra tilstilli. Ķ krafti nżfenginnar heimildar til aš leika sér meš innstęšurnar ķ bönkunum aš sinni vild notušu žeir žęr til aš hygla žeim sem žeir treystu best til aš višhalda frišhelgi žeirra og forréttindum.

„Styrkirnir“ sem Landsbanki og Kaupžing veittu nśverandi žingflokkum į įrunum 2004-2008 eru teknir saman į töflum 5 og 7 ķ 8. bindi Rannsóknarskżrslunnar (sjį bls. 166 og 168). Žaš skal tekiš fram aš ķ žessari töflu eru allar tölur teknar saman alveg óhįš žvķ hvort um er aš ręša kjördęmarįš, fulltrśarįš, unglišahreyfingar eša kvennadeilda flokkanna.

 

Kaupžing

Landsbanki

Samtals

Sjįlfstęšisflokkurinn

 8.900.000   

34.760.000

43.660.000

Samfylkingin

15.600.000

11.497.500

27.097.500

Framsóknarflokkurinn

  9.249.000

 4.550.000

13.799.000

Vinstri gręnir

 2.700.000

1.550.000

4.250.000

 

Aš lokum: Er von til aš žingmenn žessara flokka telji žaš brżnt aš kalla rįšherrana til įbyrgšar sem sįu til žess aš hagsmunir eigenda bankanna, sem tryggšu žeim sjįlfum völd, voru settir ofar almannahagsmunum? Žaš er žvķ mišur margt sem bendir til žess aš žeir hafi ekki burši til aš leggja „mat į įbyrgš į hugsanlegum mistökum og vanrękslu stjórnvalda sem įttu žįtt ķ hruninu.“ Žaš er lķka hętt viš žvķ aš žingmannanefndin taki ekki „afstöšu til framgöngu rįšherra ķ ašdraganda hrunsins.“ 

Žessi atriši eru žó grunnforsendur žess aš hér fari fram „almennt pólitķskt uppgjör į efnahagshruninu“ (Sjį žrjįr sķšustu tilvitnanir hér)
                                                                                                                     RS


mbl.is Skżrslan prentuš ķ nótt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skuldavafningur og skuldabréfavafningur!

Skuldavafningur er eitt žeirra orša sem flestir Ķslendingar kunnu ekki fyrr en fréttir af hįttsemi żmissa manna fór aš fljóta upp į yfirboršiš eftir aš efnahagskerfi Ķslands hrundi.

 

Skuldavafningur og skuldatrygging eru dęmi um skuldaafleišur. En hugmyndin aš baki skuldaafleišum er aš skipta skuldaįhęttu upp og fęra til (bls. 67).

 

„Skuldatrygging felur ķ sér samning žar sem įhęttan af tilteknu skuldabréfi flyst į milli ašila. Kaupandi skuldatryggingarinnar greišir seljandanum įkvešiš išgjaldald, svokallaš skuldatryggingarįlag, og ķ stašinn lofar seljandi tryggingarinnar aš bęta eiganda bréfsins muninn į markašsvirši žess og nafnverši verši śtgefandinn gjaldžrota eša ef annars konar alvarlegt greišslufall veršur į bréfinu eša hlišstęšur atburšur. Skuldatryggingarįlag er sett fram sem punktar, žar sem 100 punktar jafngilda įrgjaldi sem nemur 1% af nafnverši undirliggjandi skuldabréfs" (bls. 67).

 

Afbrigši af skuldavafningi kallast skuldabréfavafningur.

 

„Skuldavafningar įttu eftir aš koma viš sögu hjį ķslensku bönkunum, ekki sem eign, heldur voru skuldabréf bankanna sett inn ķ žessa vafninga ķ miklum męli. [...] ķslensku bankarnir [sóttu] mikiš fjįrmagn į erlenda skuldabréfamarkaši į mešan fęri gafst. Einkum var śtgįfa skuldabréfa mikil į įrunum 2004-2006, eša fram aš svokallašri „minikrķsu". Įframhaldandi fjįrmögnun į erlendum skuldabréfamörkušum tengdist svo fyrrnefndum skuldavafningum, žar sem skuldabréf ķslensku bankanna voru sett inn ķ skuldavafninga ķ Bandarķkjunum" (bls. 196).

 

 


Ekki bara vanręksla heldur lķka valdarįn!

Ķ maķ og jśnķ skrifaši sś sem undir žetta skrifar žrjįr greinar undir heitinu „Hvaš heitir glępurinn?“. Ég tel žaš vel viš hęfi aš endurbirta sķšasta hlutann hér ķ tilefni žeirrar umręšu sem farin er af staš um Rannsóknarskżrsluna og į vęntanlega eftir aš nį hįmarki nś um helgina žegar žingmannanefndin sem var skipuš til aš fjalla um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis skilar nišurstöšum sķnum. (Sjį skipan og hlutverk nefndarinnar hér?) 

Fyrsta birting 9. jśnķ 2010

Upprifjun

Fyrir rétt tępum mįnuši skrifaši ég fyrsta hlutann af žremur žar sem ég velti žvķ fyrir mér hvaša heiti hęfšu glępum rįšherranna sem fóru meš völdin hér haustiš 2008. Tilefni žessara skrifa er žaš aš skv.  Rannsóknarskżrslunni žorir rannsóknarnefnd Alžingis ekki aš fullyrša meira um glępi žeirra en aš žrķr ķ hópi rįšherranna hafi gerst sekir um vanrękslu ķ starfi. Žetta eru žeir: Įrni M. Mathiesen, Björgvin G. Siguršsson og Geir H. Haarde (Sjį t.d. hér). Rįšherrar rķkisstjórnarinnar sem leiddu hjį sér allar višvaranir og merki um yfirvofandi hrun voru hins vegar tólf!

Rįšherrar hrunstjórnarinnar

Mķn nišurstaša er sś aš allir tólf hafi gerst sekir um „stórfellda eša ķtrekaša vanrękslu“ (sjį 141. gr. Almennra hegningarlaga) žar sem žaš mįtti heita ljóst frį upphafi stjórnarsamstarfs Samfylkingar og Sjįlfstęšisflokks hvert stefndi. Vandinn var reyndar ljós žegar įriš 2006 (sjį t.d. hér) og žess vegna spurning um žaš hvort rįšherrar rķkisstjórnarinnar, sem voru  viš völd žar į undan, eru ekki lķka sekir um vanrękslu og misferli samkvęmt lögum um rįšherraįbyrgš.

Ķ öšrum hluta žessara vangaveltna um heiti viš hęfi į glępum fyrrverandi rķkisstjórnar beindi ég kastljósinu einkum aš žvķ hvernig rįšherrar fyrrverandi rķkisstjórnar vanręktu įbyrgšina sem žeir gengust undir meš embęttum sķnum. Viš žessa samantekt hef ég stušst viš žaš sem kemur fram ķ 6. og 7. bindi Rannsóknarskżrslu Alžingis um ašdraganda og orsakir falls ķslensku bankanna 2008. Auk žess sem ég hef vķsaš ķ višeigandi Lög um rįšherraįbyrgš.

Kjarni annars hlutans var sį aš undirstrika eiginleg umbošssvik rįšherranna ķ sķšustu rķkisstjórn žar sem žeir „stofnušu hagsmunum/heill rķkisins ķ fyrirsjįanlega hęttu“ meš ašgeršum sķnum og/eša ašgeršaleysi (sjį 2. og 10. gr. Laga um rįšherraįbyrgš). Undir lok žess hluta benti ég svo į 13. grein laganna žar sem segir aš: „Hafi rįšherra bakaš almenningi eša einstaklingi fjįrtjón meš framkvęmd eša vanrękslu skal jafnframt hegningunni dęma hann til aš greiša skašabętur [...]“ og lauk svo mįli mķnu į žvķ aš reifa žaš aš rįšherrar sķšustu rķkisstjórnar hefšu misbeitt valdi sķnu.

Björgvin settur śt

Ķ žvķ sambandi żjaši ég aš žvķ hvert yrši meginvišfangsefni žessa sķšasta hluta en žaš er reyna aš finna heiti į žeim glęp samstarfsrįšherra Björgvins G. Siguršssonar aš śtiloka hann ekki ašeins af fundum um alvarlegt įstand og žróun stęrstu višskiptabanka landsins heldur aš upplżsa hann ekki einu sinni um gang mįla hvaš žį aš gefa honum tękifęri til aš taka įkvaršanir sem heyršu undir hansBjörgvin G. Siguršssonrįšuneyti; višskiptarįšuneytiš.

Hinn 7. nóvember 2007 įtti Björgvin G. Siguršsson fund meš stjórn Sešlabankans. Meš honum ķ för var Jón Žór Sturluson, ašstošarmašur hans og Jónķna S. Lįrusdóttir, rįšuneytisstjóri Višskiptarįšuneytisins. Björgvin segir frį žvķ į bls. 92 ķ 6. bd. Skżrslunnar aš žar hafi hann og Davķš Oddsson tekist į og aš eftir fundinn hafi žeir ekki hist ķ tępt įr.

Sennilega hafa žeir ekki heldur talast viš į žessum tķmabili. Ég ętla ekki aš velta žvķ fyrir mér hvor bar meiri įbyrgš en bendi į aš hvernig sem į žaš er litiš er žaš alvarlegt mįl ef višskiptarįšherra landsins og ęšsti mašur ķ stjórn Sešlabankans talast ekki viš sama hvaš veldur. Ķ žvķ Davķš Oddssongerast bįšir sekir um vanrękslu og um žaš aš bregšast žeirri įbyrgš sem žeim var falin.

Björgvin G. Siguršsson segir aš samskipti manna ķ umręddri rķkisstjórn hafi veriš erfiš frį fyrsta degi og segir įstęšuna hafa veriš „tortryggni  og andśš į milli sešlabankastjóra og Samfylkingarinnar.“ (bls. 92. ķ 6. bd. Skżrslunnar). Davķš Oddson, žįverandi sešlabankastjóri, segir įstęšuna fyrir žvķ aš Sešlabankinn fundaši ekki oftar meš višskiptarįšherra vera žį aš „menn treystu sér ekki til aš segja neitt sem ętti aš fara leynt viš višskiptarįšherrann“ (sama bls. 93).

Hann segir aš hann haldi aš žetta hafi rįšiš žvķ aš Geir H. Haarde og Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir hafi ekki kallaš hann į fundina sem žau sįtu meš bankastjórn Sešlabankans. Sķšan heldur hann įfram:

[...] žaš sem vakti nś athygli mķna var aš žegar utanrķkisrįšherra, formašur hins stjórnarflokksins, lżsti žvķ yfir aš hann hefši veriš į sex, sjö fundum meš Sešlabankanum – hann hafši ekki sagt višskiptarįšherranum frį neinu sem žar geršist sem ég hefši nś bśist viš aš mundi gerast. En ég held aš žaš sé sama įstęšan, žaš var vitaš aš višskiptarįšherra įtti žaš til aš hringja ķ fréttamann, jafnvel blįókunnuga fréttamenn, og segja žeim fréttir „off the record“, eins og žaš hét. Žaš getur bara ekki gengiš ķ stjórnsżslunni.  (bls. 93. ķ 6. bd. Skżrslunnar (leturbreytingar eru mķnar))

Geir H. HaardeŽegar Geir H. Haarde og Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir voru spurš hvers vegna Björgvin G. Siguršsson var ekki bošašur į alla žį fundi sem žau sįtu meš forsvarsmönnum Sešlabankans vefst žeim greinilega tunga um tönn og grķpa til žess tungutaks sem alžjóš er farin aš kannast viš undir žeim kringumstęšum žegar embęttismenn hjį hinu opinbera og innan śr fjįrmįlageiranum hafa eitthvaš aš fela. Geir telur aš ekki sé hęgt aš segja aš Björgvini „hafi veriš haldiš skipulega frį upplżsingum sem hann įtti rétt į.“ (bls. 93 ķ 6. bd. Skżrslunnar).

Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir segist ekki vita til žess aš tortryggni hafi gętt innan rķkisstjórnarinnar. Hins vegar višurkennir hśn aš žaš hafi kannski veriš erfitt sambandiš milli sešlabankastjóra og Samfylk- ingarinnar og bętir svo viš: „Žaš var bara svona žegjandi samkomulag um aš lįta žaš ekkert žvęlast fyrir sér“ (bls. 93 ķ 6. bd. Skżrslunnar).

Ešlilega spyr mašur sig žį hvort žaš hafi oršiš svona žegjandi samkomulag um aš vera ekkert aš żfa sešlabankastjórann meš nęrveru Björgvins G. Siguršssonar, višskiptarįšherra, eftir uppįkomuna žeirra į milli 7. nóvember 2007?

Athugasemd Össurar Skarphéšinssonar er lķka athyglisverš ķ žessu samhengi. Hann varpar fram spurningu žar sem hann spyr „ķ hvaša rķki myndi žaš gerast aš forystumašur rķkisstjórnarinnar hafi fund meš sešlabankastjóra [um alls konar višvaranir] en višskiptarįšherra sé ekki lįtinn vita?“ (bls. 93 ķ 6. bd Skżrslunnar) Žaš sem er ekki sķst athyglisvert viš žessar vangaveltur Össurar er žaš aš hann sat sjįlfur į nokkrum žessara funda en viršist ekki įtta sig į hans žętti ķ žessu leynimakki.

Ég biš ykkur aš taka eftir žvķ aš hér er ekki annaš aš sjį en „samkomulagiš“ um aš halda Björgvini G. Siguršssyni utan umręšunnar um žaš hvert stefni ķ ķslenskum bankamįlum og hvernig bęri aš bregšast viš žvķ hafi veriš mešvitašar. Žaš er lķka śtilokaš aš hér hafi veriš um žegjandi samkomulag aš ręša sem kemur skżrt fram ķ žvķ hvernig višskiptarįšherra er snišgenginn ķ öllu fundarfįrinu įriš 2008. Ég dreg žann žįtt skżrar fram hér į eftir.

Sķšdegis žann 7. febrśar 2008 fundaši stjórn Sešlabankans meš Geir H. Haarde, Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur og Įrna Mathiesen. Auk žeirra sįtu žeir Bolli Žór Bollason, rįšuneytisstjóri forsętisrįšuneytisins, og Tryggvi Pįlsson, framkvęmdarstjóri fjįrmįlasvišs Sešlabankans, žennan fund (Sjį bls. 117-124 ķ 6. bd. Skżrslunnar). Višbrögš forsętis- og utanrķkisrįšherra viš žeim alvarlegu upplżsingum sem komu fram žar um stöšu ķslensku bankanna voru rakin ķ fyrsta hluta žessara vangaveltna. Ķ stuttu mįli mį draga žau saman ķ žessum oršum: Žau vissu hvert stefndi en kusu samt aš halda śti žeirri ķmynd aš staša ķslenska fjįrmįlamarkašarins vęri sterk.

Um višbrögš rįšherranna segir Davķš Oddsson m.a: aš žeir „hefšu ekki einu sinni tališ tilefni til žess aš ręša žau alvarlegu tķšindi [sem hann vill meina aš hann hafi komiš į framfęri viš žį į fundinum 7. febrśar 2008] viš višskiptarįšherra.“ (bls. 120 ķ 6. bd. Skżrslunnar).

Jón Žór Sturluson tekinn inn ķ „klķkuna“

11. jślķ 2008 bošaši Landsbankinn til fundar žar sem Anne Sibert og Willem Buiter kynntu skżrslu sem žau höfšu unniš fyrir bankann. Ķ stuttu mįli opinberaši hśn mjög alvarlega stöšu ķ efnahagsmįlum landsins sem stafaši af ofvexti bankanna. Björgvin G. Siguršsson var ekki į fundinum og er hępiš aš kenna neinum um žaš nema honum sjįlfum.

Jón Žór SturlusonHins vegar var Jón Žór Sturluson, ašstošarmašur višskiptarįšherra žar. Ķ staš žess aš hafa milligöngu um žaš aš žau Buiter og Sibert hittu rįšherrann sem hann starfaši fyrir žį kom hann į fundi žeirra viš Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur.

Ingibjörgu Sólrśnu viršist hafa fundist skżrsla žeirra įhugaverš fyrir žaš fyrst og fremst aš hśn sį rök ķ nišurstöšum hennar sem hvatti til Evrópusambandsašildar. Žaš kemur lķka fram aš hśn fékk glęrur hagfręšinganna sem hśn kom til Geirs H. Haardes įsamt skżrslunni. Sķšan segir hśn aš hśn hafi fengiš „leyfi til žess aš dreifa henni mešal svona einhverra ašila.“ (Sjį bls. 200-201 ķ 6. bd. Skżrslunnar).

Žegar Jón Žór Sturluson, ašstošarmašur višskiptarįšherra, var spuršur um žaš hvort hann hefši ekki kynnt rįšherranum sem hann įtti aš vinna fyrir nišurstöšur Buiter-skżrslunnar vefst honum mjög tunga um tönn: „hann man ekki eftir žvķ aš ég hafi kynnt honum žessa skżrslu, ég get ekki, man ekki hvenęr žaš įtti aš vera en ef ég hef gert žaš žį er ég ekki viss um aš žaš hafi veriš endilega svo neikvętt“ (Sjį bls. 201 ķ 6. bd. Skżrslunnar).

Žį kemur aš lokušum fundi rįšherra meš hagfręšingum žann 7. įgśst 2008. Į žessum fundi var Jón Žór mešal hagfręšinganna į fundinum en auk hans voru žar hagfręšingarnir: Mįr Gušmundsson, Gauti B. Eggertsson og Frišrik Mįr Baldursson. Rįšherrarnir sem sóttu fundinn voru: Geir H. Haarde, Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, Įrni M. Mathiesen og Jóhanna Siguršardóttir. Žegar Jón Žór er spuršur hvers vegna višskiptarįšherra hafi ekki veriš bošašur į fundinn svarar hann aš „žetta hafi veriš „sśperrįšherrahópurinn““ (bls. 214 ķ 6. bd. Skżrslunnar (leturbreytingar eru mķnar)).

Sśperrįšherrahópurinn

Žaš vekur athygli aš Jón Žór er eini hagfręšingurinn į fundinum sem var ekki bošašur į fundinn til aš flytja „framsögu um lausafjįrvandann“ (bls. 214 ķ 6. bd. Skżrslunnar) en skv. Frišriki Mį Baldurssyni, einum hagfręšinganna sem žaš geršu, var žaš Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir sem bošaši hann į fundinn og baš hann um stutt innlegg įsamt žeim Gauta og Mį. Žaš kemur ekkert fram um žaš hvort og hvaša vešur Björgvin G. Siguršsson hafši af žessum fundi.

Įšur en ég dreg fram mķna skošun į žvķ hvaša nafn hęfi žeim glęp aš halda višskiptarįšherranum skipulega utan viš og leyna hann upplżsingum um žaš sem heyrši undir hans embęttissviš ętla ég aš stikla į stóru hvaš varšar atburšarrįs septembermįnašar 2008. Fyrst vil ég vekja athygli į žvķ aš Jón Žór Sturluson į žįtt ķ žvķ aš koma į fundi Björgvins G. Siguršssonar meš Alistair Darling fjįrmįlarįšherra Bretlands ķ byrjun mįnašarins. Žaš er athyglisvert fyrir margra hluta sakir en ekki sķst fyrir žaš aš į žessum tķma viršist sem Jón Žór vinni miklu frekar fyrir Ingibjörgu Sólrśnu og um leiš gegn Björgvini.

Į fundinn meš Alistair Darling męttu frį Ķslandi: einn embęttismašur frį Fjįrmįlaeftirlitinu, einn śr Fjįrmįlarįšuneytinu og žrķr śr Višskiptarįšuneytinu. Žar į mešal Jón Žór Sturluson sjįlfur. Žaš vekur sérstaka athygli aš žrįtt fyrir žaš nįna samband sem hann į viš „sśperrįšherrahópinn“ į žessum tķma žį segist Ingibjörg Sólrśn ekkert hafa frétt af žessum fundi fyrr en eftir į! (Sjį bls. 226 ķ 6. bindi Skżrslunnar).

Žį er komiš aš sķšustu dögunum fyrir yfirtöku rķkisins į Glitnis-banka. Ég reikna meš aš flestir sem gefa sér tķma til aš lesa žessar vangaveltur mķnar séu žokkalega inni ķ öllu žvķ sem gekk į žessa daga. Ž.e. žvķ sem hefur veriš gefiš upp. Sjįlf hef ég aldrei nįš fullkomlega upp ķ žaš sem įtti sér staš žessa afdrifarķku helgi, hvorki atburšarrįsina né įkvaršanirnar. Mig hefur lķka allan tķmann grunaš aš żmsu hafi veriš haldiš leyndu hvaš žessi atriši varšar. Sś tilfinning hefur sķst minnkaš viš lestur Rannsóknarskżrslunnar.

Eitt finnst mér reyndar standa upp śr af lestri žeirra blašsķšna sem segja frį žvķ sem įtti sér staš žessa sķšustu daga ķ september og fyrstu dagana ķ október įriš 2008. Žaš er hin įberandi vanhęfni allra ašila sem komu aš įkvöršunum um žaš hvernig skyldi bregšast viš. Sofandahįtturinn og feluleikurinn fram aš žeim tķma, varšandi raunverulega stöšu bankanna, veršur lķka enn alvarlegri yfirlżsing um žį vanrękslu og įbyrgšarleysi sem allir sem voru ķ vinnu viš aš verja hagsmuni rķkisins gagnvart bönkunum geršu sig seka um!

Žetta er sķst ofmęlt ķ ljósi žeirra įlyktana sem höfundar sišfręšihluta Rannsóknarskżrslunnar setja fram ķ žessu sambandi. Žar segir m.a:

Kjarkleysi og skortur į frumkvęši einkenna višbrögš žeirra. Žótt skżringa megi leita ķ slęmri embęttisfęrslu og vanžroskušum stjórnsišum sem eiga mešal annars rętur ķ pólitķskum rįšningum hljóta oddvitar stjórnarflokkanna, helstu fagrįšherrar og rįšuneytisstjórar žeirra aš bera mesta įbyrgš į žvķ hvernig var haldiš į mįlum ķ stjórnkerfinu. (8. bd. bls. 152 (leturbreytingar eru mķnar)

Valdarįniš fullkomnaš

Forsvarsmenn Glitnis tölušu viš Davķš Oddsson, žįverandi bankastjóra Sešlabankans, hver ķ sķnu lagi eša nokkrir saman frį 25. september 2008. Davķš brį sér śt af einum slķkum fundi nęsta dag (26. sept.) til aš hringja ķ Geir H. Haarde , sem var staddur ķ New York į žessum tķma įsamt Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur. Geir segist hafa upplżst Ingibjörgu Sólrśnu um žaš sem fram kom ķ samtalinu um stöšu Glitnis žann sama dag. Aš morgni žrišja dagsins, eša 27. september, flaug Geir H. Haarde sķšan heim. 

Sķšdegis žann sama dag męttu bankastjórar Sešlabankans įsamt fjįrmįlarįšherra ķ forsętisrįšuneytiš og fundušu. Geir H. Haarde heldur žvķ fram aš žaš hafi veriš fyrst į žessum fundi sem honum hafi veriš greint nįkvęmlega frį vanda Glitnis. Įrni Mathiesen var hins vegar settur inn ķ mįlin deginum įšur. Ég vil vekja sérstaka athygli į žvķ aš haft er eftir Įrna aš į fundi hans meš Davķš Oddssyni žennan sama dag hafi sį sķšarnefndi „veriš kominn meš vķsi aš žeirri leiš sem sķšar var farin.“ Žaš er lķka haft eftir Davķš aš žaš mat Įrna eigi viš rök aš styšjast (Sjį bls. 13 ķ 7. bd. Skżrslunnar)

Ingibjörg 
Sólrśn GķsladóttirIngibjörg Sólrśn kannast žó ekki viš aš hafa vitaš af alvarlegri stöšu Glitnis fyrr en sunnudaginn 28. september. Žann dag hringdi hśn ķ Geir H. Haarde eftir aš henni barst sķmtal śt žar sem hśn var spurš um žaš hvort hśn vissi hvaš vęri aš gerast ķ forsętisrįšuneytinu. Ķ sķmtali hennar viš Geir segir hśn aš hann hafi bent henni į aš hśn žyrfti aš nefna stašgengil til aš sękja fundi um mįliš. (Sjį bls. 12 ķ 7. bd. Skżrslunnar)

Og hvern tilnefnir hśn? Ekki Björgvin G. Siguršsson, sem mįlefniš sem um ręšir heyrši undir, heldur Össur Skarphéšinsson sem žį var išnašarrįšherra!?! Žegar Ingibjörg Sólrśn nįši loks ķ Össur „stóš [hann] allsber ķ bśningsklefanum ķ World Class“ į leiš ķ gufubaš ķ tilefni af žvķ aš hann var ķ fyrsta skipti aš fara til klęšskera! (sjį bls. 25 ķ 7. bd. Skżrslunnar). Ingibjörg Sólrśn skipaši honum aš męta nišur ķ Glitni aš loknu svohljóšandi samtali skv. žvķ sem Össur segir sjįlfur frį:

Bķddu, į ég aš fara žarna? Ég meina, [ég hef] hvorki įhuga né vit į žessu, og hśn sagši: Žaš žarf einhvern sem žarf aš stżra žessu af okkar hįlfu sem hefur reynslu. Og ég sagši viš hana: En į ég žį ekki aš taka višskiptarįšherra meš mér? Hśn sagši: Nei. Jón Žór veršur žarna meš žér. Ég sagši: En į ég ekki aš hringja ķ višskiptarįšherrann? Og hśn sagši: Ekki strax, žannig aš ekki tala viš neinn, „keep it under wraps“.  (bls. 25 ķ 7. bd. Skżrslunnar (leturbreytingar eru mķnar)

Össur SkarphéšinssonSigrķšur Logadóttir, sem var einn žeirra fįu starfsmanna Sešlabankans sem var kallašur śt žetta sunnudagskvöld, segir aš henni hafi oršiš žaš: „sérstaklega minnisstętt aš žegar fundurinn er aš hefjast žį snżtir Össur sér og segir yfir fundarboršiš aš hann hafi bara akkśrat ekkert vit į bankamįlum (bls. 26 ķ 7. bd. Skżrslunnar). Jón Žór Sturluson, ašstošarmašur višskiptarįšherra, var į žessum sama fundi skv. ósk eša skipun Ingibjargar Sólrśnar. Hśn hafši hringt ķ hann fyrr žennan sama dag. En hvar var višskiptarįšherrann?

Žaš er haft eftir Jóni Žór Sturlusyni aš starfsmenn Višskiptarįšuneytisins hafi veriš ķ skemmtiferš utan höfušborgarsvęšisins laugardaginn 27. september. Žar į mešal voru hann sjįlfur svo og višskiptarįšherrann. Jón Žór segir aš hann hafi frétt af miklum fundarhöldum į žessum sama tķma ķ forsętisrįšuneytinu og hringt ķ Tryggva Žór Herbertsson sķšdegis en sį hafi varist allra frétta. Sjįlfur segir Björgvin um žetta atriši:

„Fyrr um helgina höfšu borist fréttir af einhverjum fundum Davķšs og Įrna og Geirs og viš fylgdumst meš žvķ og ég man aš ég baš Jón Žór aš forvitnast um žaš, ég baš hann aš hringja ķ Tryggva Žór, en žeir voru įgętis kunningjar. Jón hringdi ķ Tryggva, aš mér heyrandi, og gekk mjög į hann į laugardeginum, og hinn bara fullyrti alveg „nei, nei, ekkert aš gerast, bara fara yfir bankana, forsętisrįšherra var aš koma heim“, og bara alveg blįkalt. Og Jón trśši honum og viš bara lķka, mašur reiknar ekki meš žvķ aš žaš sé alltaf veriš aš ljśga aš manni (bls. 16 ķ 7. bd. Skżrslunnar (leturbreytingar eru mķnar)

Takiš eftir žvķ aš Ingibjörg Sólrśn hringir svo ķ Jón Žór daginn eftir og segir honum aš męta į fund žar sem Björgvin G. Siguršsson hefši meš réttu įtt aš sitja. „Ašspuršur hvort honum [ž.e. Jóni Žór] hefši ekki žótt sérstakt aš Björgvin G. Siguršsson vęri ekki kallašur til svaraši Jón: „Jś, jś, ég bara er ekki aš spyrja slķkra spurninga.“ (bls. 25 ķ 7. bd. Skżrslunnar). Ingibjörg Sólrśn gekk m.a.s. svo langt ķ žvķ aš halda Björgvini G. Siguršssyni fyrir utan žaš aš koma aš žessum mįlum, sem heyršu undir hans embętti, aš hśn sendir išnašarrįšherra sem segist ekki hafa hundsvit į bankamįlum og bišur hann sérstaklega um aš lįta ekkert uppi um mįliš viš hann!

Žaš žarf enginn aš ķmynda sér annaš en aš Ingibjörg Sólrśn hafi komiš slķku aš viš Jón Žór Sturluson lķka en sennilega var žaš miklu fyrr. E.t.v. įtti hśn ekki hugmyndina aš žvķ aš Björgvin G. Siguršsson var žannig ręndur völdum sem višskiptarįšherra en hennar var verknašurinn!

Enda sagši hśn sjįlf ķ óvęntri ręšu sem hśn hélt į flokkstjórnarfundi Samfylkingarinnar sem var haldinn ķ tilefni af śtkomu Rannsóknarskżrslunnar: „Ég kem hér upp bara til aš segja ykkur aš žegar ég horfi yfir žessi tvö įr žį finnst mér ég hafa brugšist.“  (Sjį hér (leturbreytingar eru mķnar)) Og sennilega blandast engum hugur um žaš aš žaš gerši hśn og žaš mjög alvarlega! Žess vegna sętir žaš furšu aš: „Rannsóknarnefndin [hafi] komist aš žeirri nišurstöšu aš [Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir] hafi ekki gerst sek um mistök eša vanrękslu ķ starfi.“ (Sjį sömu heimild). 

Rannsóknarskżrsla AlžingisŽaš var heldur ekki Ingibjörg Sólrśn sem aš lokum hringdi ķ Björgvin G. Siguršsson heldur Jóhanna Siguršardóttir. Hśn hafši fylgst meš afar óljósum fréttum bęši į laugardags- og sunnudagskvöldinu. Eftir afar lošin tilsvör Geirs H. Haardes viš spurningum fréttamanna varšandi žaš um hvaš vęri veriš aš funda svo stķft žessa helgi hringdi hśn ķ Geir H. Haarde sunnudags- kvöldiš 28. september en fékk lķtiš upp śr honum.

Nęst hringdi hśn ķ Björgvin G. Siguršsson sem hśn segir aš hafi algjörlega komiš af fjöllum (sjį bls. 35 ķ 7. bd. Skżrslunnar). Aš sjįlfsögšu veltir mašur žvķ fyrir sér aš fyrst félagsmįlarįšherrann fannst žaš svo dularfullt hvaš forsętisrįšherrann vęri aš bardśsa nišur ķ Stjórnarrįši meš hagfręšingum aš hann lét verša aš žvķ aš spyrja hann beint śt ķ žaš hvers vegna slķkt hvarflaši ekki aš višskiptarįšherranum?

Žaš er annaš sem ég vil benda sérstaklega į varšandi žaš sem kemur fram hjį Jóhönnu en žaš er žaš hvernig hśn frétti af nišurstöšum fundarhaldanna žessa sķšustu daga septembermįnašar įriš 2008. Hśn segir aš Jón Žór Sturluson hafi hringt ķ sig og greint sér frį žeirri nišurstöšu rįšherranna: Geirs H. Haardes, Įrna M. Mathiesens og Össurar Skarphéšinssonar aš rķkiš yfirtęki Glitni. Ašspurš um žaš hvort Jón Žór hefši veriš aš leita samžykkis eša afstöšu hennar eša hvort Össur Skarphéšinsson hefši hringt ķ hana segir hśn:

„Nei. Bara segja mér nišurstöšuna sem žį var komin.“ Jóhanna sagšist ekki hafa litiš žannig į samtališ aš veriš vęri aš leita eftir samžykki hennar. Jóhanna sagšist heldur ekki minnast žess aš Össur Skarphéšinsson hefši rętt viš sig eša reynt aš hafa samband viš sig žetta kvöld.“ (bls. 35 ķ 7. bd. Skżrslunnar)

Žetta stangast į viš žaš sem Įrni M. Mathiesen og Össur Skarphéšinsson halda fram. Įrni segir aš hann hafi „tališ aš Geir H. Haarde og Össur hefšu hringt ķ ašra rįšherra til aš afla samžykkis žeirra.“ (bls. 26 ķ 7. bd. Skżrslunnar) Ķ tölvubréfi sem Össur sendi Žórunni Sveinbjarnardóttur, umhverfisrįšherra, ašfararnótt 29. september kemur fram aš hann og Jón Žór hafi hring ķ ašra rįšherra Samfylkingarinnar og hann hafi samžykkt tillöguna um yfirtöku rķkisins į Glitni ķ samrįši viš Ingibjörgu Sólrśnu. Įstęšan fyrir žessu bréfi segir hann vera žį aš ekki nįšist ķ Žórunni ķ sķma.

Ég gat ekki fundiš žaš aš Geir H. Haarde hefši veriš spuršur śt ķ žaš hvort eša hvernig leitaš hefši veriš samžykkis annarra rįšherra ķ rķkisstjórninni hvaš varšaši žį įkvöršun aš rķki tęki yfir Glitni.

Annaš sem ég vil draga sérstaklega fram hér er aš: „Skżrslutökur rannsóknarnefndar Alžingis og gagnaöflun hafa ekki gefiš til kynna aš yfirvöld hafi notiš nokkurrar rįšgjafar innlendra eša erlendra utanaškomandi sérfręšinga žegar įkvöršunin [um yfirtökuna] var tekin.“ (bls. 28. ķ 7. bd. Skżrslunnar) En eins og flestum er sennilega ķ fersku minni birti forsętisrįšuneytiš fréttatilkynningu um yfirtöku rķkisins į Glitnis-banka į vefsķšu sinni aš morgni mįnudagsins 29. september 2008. Žar sagši m.a:

„Gert hefur veriš samkomulag milli rķkisstjórnar Ķslands og helstu eigenda Glitnis banka hf. aš höfšu samrįši viš Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitiš um aš rķkissjóšur leggi bankanum til nżtt hlutafé. Žetta er gert meš hlišsjón af žröngri lausafjįrstöšu Glitnis og einstaklega erfišum ašstęšum į alžjóšlegum fjįrmįlamörkušum um žessar mundir.“ [...] „Rķkissjóšur stefnir ekki aš žvķ aš eiga eignarhlutinn ķ bankanum til langframa. Tilgangurinn meš žessari ašgerš er aš tryggja stöšugleika ķ fjįrmįlakerfinu (bls. 36 ķ 7 bd. Skżrslunnar (leturbreytingar eru mķnar))

Landrįš eša valdarįn?

Eins og ég hef margķtrekaš sżnist mér žaš engum vafa undirorpiš aš rįšherrar hrunstjórnarinnar Landrįšakossinnhafi allir gert sig seka um „stórfellda eša ķtrekaša vanrękslu“ og stórkostlegt įbyrgšarleysi gangvart hagsmunum rķkisins meš ašgeršum sķnum og/eša ašgeršarleysi enda hefur žaš nś žegar „skert [...] frelsi og sjįlfforręši landsins.“ (sjį d-liš 8. gr. Laga um rįšherraįbyrgš).

Ég į erfitt meš aš skilgreina ofantališ sem annaš en landrįš enda er śtskżring Ķslenskrar oršabókar į oršinu žessi: „1. lögfr. brot gegn öryggi eša sjįlfstęši rķkis śt į viš eša inn į viš, föšurlandssvik“ (bls. 860) en žaš er lķka önnur alvarleg sök sem a.m.k. rįšherrahópurinn, sem kom aš įkvöršuninni um yfirtöku Glitnis, gerši sig seka um en žaš er valdarįn. M.ö.o. žessi hópur ręndi a.m.k. Björgvin G. Siguršsson žeim völdum sem voru hans sem višskiptarįšherra (Sjį hér og hér 13. gr.) 

Mišaš viš žaš hversu stórkostlegar įkvaršanir voru teknar sķšustu dagana ķ september finnst mér heldur engum blöšum um žaš aš fletta aš žaš įtti aš boša til rįšherrafundar enda segir ķ Stjórnarskrįnni: „17. gr. Rįšherrafundi skal halda um nżmęli ķ lögum og um mikilvęg stjórnarmįlefni.Svo skal og rįšherrafund halda, ef einhver rįšherra óskar aš bera žar upp mįl. [...]“ Ég get heldur ekki skiliš 16. gr. öšru vķsi en svo aš žaš hefši įtt aš bera įkvöršunina um yfirtöku rķkisins į Glitni undir forsetann lķka. 16. gr. „[...]Lög og mikilvęgar stjórnarrįšstafanir skal bera upp fyrir forseta ķ rķkisrįši.“ (Sjį hér)
 
Žaš getur ekki talist ešlilegt aš rįšherrarnir sem tóku įkvöršunina um yfirtöku rķkisins į Glitni bošušu ekki til rįšherrafundar ķ tilefni žeirrar stjórnarrįšstöfunar aš leggja Glitni til hlutafjįrmagn upp į 84 milljarša króna! Žaš getur heldur ekki talist ešlilegt hvernig Ingibjörg Sólrśn bannaši aš Björgvin G. Siguršsson kęmi aš mikilvęgum įkvöršunum sem varšaši višskipta- og efnahagsmįl landsins. Ķ žessu sambandi žykir mér lķka įstęša til aš draga 6. gr. Laga um rįšherraįbyrgš fram en žar segir:

Hver rįšherra ber įbyrgš į stjórnarerindum žeim, sem śt eru gefin ķ hans nafni, nema įkvöršun sé įn hans atbeina tekin af undirmanni, sem til žess hefur heimild samkvęmt venju, eša ešli mįls, eša starfsmašur hafi vanrękt aš leggja erindi fyrir rįšherra. Rįšherra veršur žó einnig sóttur til įbyrgšar fyrir žvķlķkar įkvaršanir, ef honum hefur veriš um žęr kunnugt og hann hefur lįtiš žęr višgangast įn žess aš gera višeigandi rįšstafanir til aš koma ķ veg fyrir žęr. (Sjį hér)

Ég reikna meš aš žaš séu fleiri en mér sem finnst žaš ķ hęsta mįta undarlegt hvernig rannsóknarnefndin gat komist aš žeirri nišurstöšu aš Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir hafi ekki gerst sek um mistök eša vanrękslu ķ starfi. Ekki sķst žegar žaš er haft ķ huga hvernig hśn stóš aš žvķ aš ręna Björgvin G. Siguršsson, višskiptarįšherra, völdum sķnum ķ gegnum ašstošarmann hans, Jón Žór Sturluson.

Žeir voru įbyggilega fleiri sem stóšu į bak viš žaš valdarįn en af samtali hennar viš Össur Skarphéšinsson, sem var rakiš hér framar, žį er ljóst aš hśn studdi framkvęmdina og fullkomnaši valdarįniš sunnudaginn 28. september 2008 meš žvķ aš banna aš Björgvin G. Siguršsson vęri lįtinn vita af mikilvęgum fundarhöldum um mįlefni sem voru į hans sviši en sendi ķ hans staš rįšherra sem „hafi bara akkśrat ekkert vit į bankamįlum.“ fyrir hönd Samfylkingarinnar.

Ešlileg nišurstaša er landsdómur
(Viš
bót viš upphaflegu greinina)

Nś į nęstu dögum, vęntanlega nśna um helgina, mun žingmannanefndin, sem fékk rannsóknarskżrsluna til umfjöllunar, skila nišurstöšum sķnum. Žaš er óskandi aš žaš verši hvorki „kjarkleysi né skortur į frumvęši sem einkanna vinnubrögš žeirra.“ (8. bd. bls. 152) žannig aš nišurstaša hennar muni hrinda af staš pólitķsku uppgjöri į efnahagshruninu, uppgjöri viš bankaręningjana, breytingum į sišferši og žvķ aš valdamenn taki įbyrgš, eftirlit verši eflt, starfshįttum stjórnsżslu- og višskiptalķfs verši breytt og sišferši bętt. (sjį hér)

Nefndarmenn geta tęplega horft framhjį žeirri stašreynd aš žeir sem bįru įbyrgšina į žvķ hvernig fór voru ekki sķst: „oddvitar stjórnarflokkanna, helstu fagrįšherrar og rįšuneytisstjórar žeirra“  (8. bd. bls. 152 (leturbreytingar eru mķnar) Žau: Atli Gķslason, Birgitta Jónsdóttir, Eygló Haršardóttir, Lilja Rafney Magnśsdóttir, Magnśs Orri Schram, Oddnż G. Haršardóttir, Ragnheišur Rķkharšsdóttir, Siguršur Ingi Jóhannsson og Unnur Brį Konrįšsdóttir hljóta aš hafa dregiš sķna lęrdóma af nįkvęmum lestri į žeirri vöndušu og ķtarlegu greinargerš sem Rannsóknarskżrslan er.

Žaš getur ekki veriš aš neitt žeirra geti skorast undan žeirri įbyrgš aš bregšast viš žeirri margķtrekušu stašreynd aš ofantaldir geršust brotlegir gagnvart lögum um rįšherraįbyrgš. Žaš getur bara ekki veriš aš nokkurt žeirra geti variš žaš aš bjóša žeim, sem vanręksla žeirra bitnaši haršast į, upp į annaš en žeir žurfi aš svara fyrir slķk umbošssvik gagnvart meiri hluta kjósenda... eša hvaš?

                                                                                                                                        RS


Stjórnvöld gęttu/gęta ekki almannahagsmuna

Af Rannsóknarskżrslunni mį lesa aš rķkisstjórnir undanfarandi įratuga fį allar falleinkunn fyrir andvaraleysiš sem žęr sżndu gagnvart hagsmunum almennings. Žessu veršur gerš miklu betri skil hér į nęstu dögum en aš žessu sinni er ętlunin aš grķpa nišur ķ 8. bindinu žar sem dregnar eru saman įlyktanir og lęrdómar undir lok kaflans um „Stjórnsżslu og sišferši“ (žessi kafli spannar bls. 132-152 ķ 8. bindinu).

Įšur er žó rétt aš hafa örfį orš um samrįšsnefndina sem vikiš er aš žar. Rętur hennar „mį rekja til fundar sem haldinn var 15. janśar 2004 en žar voru stjórnvöldum kynntar višlagaįętlanir sem geršar höfšu veriš hjį Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitinu og tóku miš af sambęrilegum įętlunum erlendis.“ (8. bd. bls. 133 (Sjį lķka 6. bd. bls. 69-78)). Rśmum mįnuši sķšar var settur saman samrįšshópur um fjįrmįlastöšugleika og višbrögš viš hugsanlegum įföllum į fjįrmįlamarkašinum.

 

Mešlimir žessa hóps voru eftirtaldir:

·         Bolli Žór Bollason, rįšuneytisstjóri, forsętisrįšuneytisins

·         Baldur Gušlaugsson, rįšuneytisstjóri fjįrmįlarįšuneytisins

·         Jónķna Lįrusdóttir, rįšuneytisstjóri višskiptarįšuneytisins

·         Jónas Fr. Jónasson, forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins

·         Ingimundur Frišriksson, ašstošarbankastjóri Sešlabankans

·         Tryggi Pįlsson, framkvęmdarstjóri fjįrmįlasvišs Sešlabankans

                                                                                 (sbr. 8. bd. bls. 133)


Žremur įrum sķšar, eša dagana 20.-25. september 2007, tóku mešlimir hópsins žįtt ķ norręnni višlagaęfingu. Į ęfingunni var gert rįš fyrir žvķ aš einn banki ķ hverju žįtttökulandanna lenti ķ lausafjįrvanda og įttu menn aš bregšast viš žeirri stöšu. Framan af fór ęfingin fram eins og rįš var fyrir gert. Hins vegar geršust óvęntir hlutir hjį ķslensku žįtttakendunum žegar kom aš žeim žętti ęfingarinnar aš taka įkvöršun um žaš hvort stjórnvöld ęttu aš bjarga bankanum žeirra sem var kominn undir mörk meš eigiš fé. (sbr. 8. bd. bls. 135 og 6. bd. bls. 87-89)

 Ingimundur Frišriksson Baldur Gušlaugsson


Allar žįtttökužjóširnar, utan Ķsland, luku ęfingunni. Žeir Baldur Gušlaugsson og Ingimundur Frišriksson įkvįšu žaš ķ sķmtali sķn į milli aš žaš „vęri bara skynsamlegt aš hafa ekkert į endanum sagt af eša į um žaš hvort rķkiš mundi ętla aš koma žarna žessum banka til ašstošar viš žessar ašstęšur eša ekki.“ (8. bd. bls. 136) Žetta er haft eftir Baldri Gušlaussyni enda leit hann svo į aš žessi ęfing hefši enga „hernašarlega žżšingu fyrir raunverulega greiningu manna žar sem ekkert nżtt hefši komiš fram.“ (6. bd. bls 8) 

Žaš er rétt aš taka žaš fram aš Tryggvi Pįlsson og Jónas Fr. Jónasson taka žaš bįšir sérstaklega fram aš žeir vildu aš ęfingin hefši veriš tekin til loka enda hefši slķkt komiš sér vel viš raunverulegar ašstęšur haustiš 2008. (sbr. 6. bd. bls. 88) En žį aš markmišinu meš žessum skrifum sem er aš draga fram įlyktanir höfunda 8. bindisins varšandi sišferši og skyldur stjórnsżslunnar gagnvart umbjóšendum sķnum.

 

Dęmiš um samrįšsnefndina sżnir skynsamlega višleitni af hįlfu stjórnvalda til žess aš vera višbśin hugsanlegum įföllum į fjįrmįlamarkaši. Margvķslegir brestir ķ stjórnsżslunni uršu til žess aš sś vinna skilaši sįralitlum įrangri. Įstęšur žessa eru sumpart žęr aš rįherrar voru illa upplżstir um gang mįla og žeir bera sig ekki heldur eftir upplżsingum. Fyrir vikiš sinntu rįšherrar ekki heldur upplżsingaskyldu sinni gagnvart žinginu.

Įberandi er aš aš rįšherrar reyni aš skjóta sér undan įbyrgš meš žvķ aš segja aš žeir hafi ekki veriš upplżstir eša aš mįlin hafi ekki veriš į žeirra könnu. En žaš er skylda rįšherra aš afla upplżsinga hjį embęttismönnum og žeir geta ekki skżlt sér bak viš vanžekkingu. (Sjį hér bls. 163) Žeir bera höfušįbyrgš ķ krafti stöšu sinnar eša hlutverks į aš gęta öšru fremur almannahagsmuna sem leištogar landsstjórnarinnar.

Vantraust er rķkjandi mešal ašila ķ stjórnkerfinu sem hindrar lķka aš upplżsingaflęši innan žess sé nęgilegt. Mikiš skortir į ešlileg samskipti milli rįšherra. Verulega skortir į aš aš gengiš sé śr skugga um stöšu mįla og aš mikilvęgar įkvaršanir séu vel undirbśnar og rökstuddar. Illa er haldiš utan um fundargögn og skrįningu atburša.

Stjórnmįlamenn og embęttismenn standa sem lamašir frammi fyrir bankakerfi sem leyft var aš vaxa langt umfram getu stjórnvalda til aš rįša viš žaš. Kjarkleysi og skortur į frumkvęši einkenna višbrögš žeirra. Žótt skżringa megi leita ķ slęmri embęttisfęrslu og vanžroskušum stjórnsišum sem eiga mešal annars rętur ķ pólitķskum rįšningum, hljóta oddvitar stjórnarflokkanna, helstu fagrįšherrar og rįšuneytisstjórar žeirra aš bera mesta įbyrgš į žvķ hvernig haldiš var į mįlum ķ stjórnkerfinu. (8. bd. bls. 151-152)

 

Žaš fer varla framhjį neinum aš höfundar 8. bindisins lķta embęttisglöp žeirra sem um ręšir alvarlegum augum enda kveša žeir óvenju žungt aš orši ķ įlyktuninni hér aš ofan. Mašur skyldi žess vegna ętla aš žingmannanefndin, sem var skipuš til aš fjalla um Skżrsluna, muni skila śrbótum sem taka į ofantöldum žįttum. Henni er nefnilega ętlaš aš fjalla um eftirfarandi atriši meš hlišsjón af nišurstöšum rannsóknarnefndarinnar sem vann aš Rannsóknarskżrslunni.

 

a.       Almennt pólitķskt uppgjör į efnahagshruninu
Žingmannanefndin mun taka afstöšu til įlyktana ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar um įstęšur efnahagsįfallanna og hvaša lęrdóm megi draga af žeim.

b.      Breytingar į lögum og reglum
Žingmannanefndin mun fylgja eftir įbendingum rannsóknarnefndarinnar um ęskilegar breytingar į lögum og reglum er miša aš žvķ aš hindra aš efnahagsleg įföll endurtaki sig. Nefndin getur lagt fram lagafrumvörp og žingsįlyktunartillögur eša vķsaš einstökum įbendingum til fastanefnda žingsins.

c.       Mat į įbyrgš
Ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar veršur lagt mat į įbyrgš į hugsanlegum mistökum og vanrękslu stjórnvalda sem įttu žįtt ķ hruninu. Gefi nišurstöšur rannsóknarnefndarinnar tilefni til mun žingmannanefndin taka afstöšu til framgöngu rįšherra ķ ašdraganda hrunsins.

      Žingmannanefndin mun einnig fjalla um eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, starfsemi fjölmišla, starfsemi fjįrmįlafyrirtękja og ašra starfsemi ķ višskiptalķfinu, starfshętti og sišferši. (Sjį hér)

 

Varšandi žessa žętti hlżtur žingmannanefndin aš taka miš af žeim atrišum sem höfundar 8. bindisins setja nišur sem lęrdóm sem žarf aš draga varšandi žaš sem į undan er gengiš. Ķ framhaldi af įlyktuninni hér aš ofan fylgja eftirfarandi lęrdómspunktar sem mętti ętla aš nefndin taki miš af viš uppgjöriš, breytingartillögur sķnar og mat į įbyrgš:

  • Efla žarf fagmennsku og stórbęta vinnubrögš innan stjórnsżslunnar, svo sem meš vandašri gagnafęrslu og skżrari bošleišum milli embęttismanna og stjórnmįlamanna.
  • Stjórnmįlamenn og embęttismenn žurfa aš setja sér sišareglur sem draga fram og skerpa žį įbyrgš og skyldur sem felast ķ störfum žeirra. Efla žarf žį hugsun mešal stjórnmįlamanna aš starf žeirra er öšru fremur žjónusta viš almannaheill.
  • Takmarka žarf pólitķskar rįšningar innan stjórnsżslunnar viš ašstošarmenn rįšherra, eins og kvešiš er į um ķ lögum.
  • Skerpa žarf įkvęši um rįšherraįbyrgš, svo sem meš žvķ aš skżra upplżsingaskyldu rįšherra gagnvart Alžingi og rķkisstjórn. (8. bd. bls. 152)
                                                                                                                                  RS

Eftirlitsašilarnir žurfa aš lęra

Žęr eru blendnar tilfinningarnar sem hellast yfir žann sem les Rannsóknarskżrsluna spjaldanna į milli. Lesandinn kemst vart hjį žvķ aš finna til djśprar vandlętingar gagnvart žeim sem brugšust og leyfšu bankahruninu aš eiga sér staš. Žaš getur nefnilega ekki fariš fram hjį neinum sem les aš višvaranirnar voru ótalmargar en žaš er sem allir sem gįtu brugšist viš hafi lagst į eitt viš aš leiša žęr hjį sér og lįta sem ekkert vęri. Višleitnin ķ žį įttina eru svo himinhrópandi aš ķ reynd er ekki hęgt aš kalla hana annaš en vķsvitandi blekkingar!

Hér veršur gripiš nišur ķ 8. bindinu žar sem settar eru fram įlyktanir og lęrdómur ķ lok kaflans: „Starfshęttir og sjįlfstęši eftirlitsstofnana“ (hann spannar bls. 116-132)

SešlabankinnFjįrmįlaeftirlitiš

Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabankinn brugšust meginhlutverkum sķnum ķ ašdraganda bankahrunsins. Eftirliti meš einstökum fjįrmįlastofnunum var verulega įfįtt og ekki tókst aš tryggja fjįrmįlastöšugleika ķ ķslensku efnahagskerfi. Ķ samręmi viš  hugmyndir stjórnvalda var bönkunum leyft aš vaxa langt śr hófi fram sem leiddi til žess aš viš žį varš ekki rįšiš.

Eftirlitsstofnanirnar
sżndu ekki nęgilegt sjįlfstęši gagnvart stóru ķslensku višskiptabönkunum žremur ķ ašdraganda bankahrunsins og nżttu sér ekki valdheimildir sķnar sem skyldi. [...] Sś leiš sem farin var hjį Fjįrmįlaeftirlitinu, aš lķta į bankana sem samherja ķ barįttunni gegn slęmum višskiptahįttum, var ekki vęnleg ķ žeirri lķtt žroskušu bankamenningu sem hér var.

Lagahyggja er įberandi ķ starfi bęši Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabankans sem missa fyrir vikiš heildarsżn. Žetta sést til aš mynda af afskiptum žeirra af innlįnsreikningum Landsbankans erlendis. Hvorug stofnunin beitti sér įkvešiš og markvisst fyrir žvķ aš gripiš vęri til įbyrgra rįšstafana varšandi Icesave-innlįnsreikningana.

[...] Fyrirgreišsla Sešlabankans viš višskiptabankana žegar lķša fór į įriš 2008, įn žess aš ganga śr skugga um greišslugetu žeirra og hversu traust veš žeirra vęru, veršur aš teljast óįbyrg mešferš almannafjįrmuna. Stofnanirnar fengu villandi upplżsingar frį bönkunum en gengu ekki nęgilegar śr skugga um trśveršugleika žeirra. Bankarnir voru lįtnir njóta vafans en hagsmunir almennings fyrir borš bornir. (8. bd. bls. 131)


Ķ lok kaflans benda höfundar 8. bindisins į sinn hógvęra hįtt į žaš hvaša lęrdóma žurfi aš draga af žvķ hvernig ofantaldar eftirlitsstofnanir brugšust skyldum sķnum.

  • Styrkja žarf faglega innviši, upplżsingakerfi og lagaheimildir Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabankans sem geri žeim betur kleift aš rękja skyldur sķnar og gęta almannahagsmuna.
  • Fjįrmįlastofnunum veriš aldrei aftur leyft aš vaxa umfram getu eftirlitsstofnana til žess aš sinna skyldum sķnum meš raunhęfum hętti. Stęrš fjįrmįlastofnana žarf aš taka miš af smęš žjóšarinnar.
  • Sporna žarf gegn aukinni lagahyggju mešal žeirra fagstétta sem starfa ķ eftirlitsstofnunum meš bęttri menntun žeirra og starfsžjįlfun. (8. bd. bls. 131-132)
                                                                                                                                       RS

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Rannsóknarskýrslan

Höfundur

Rannsóknarskýrslan
Rannsóknarskýrslan
Leshópur Rannsóknarskýrslu Alþingis. Markmið hópsins er að lesa saman skýrsluna, ræða efni hennar saman og á opinberum vettvangi og miðla henni og þeim lærdóm sem draga má af henni til almennings.
Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • ...ogforsetahj
  • ...urogutrasin
  • ...dsbanka2007
  • ...rgolfurgumm
  • ...golfur-geir

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.10.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 40

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 6
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband